Pesacho šventinė vakarienė (sederis)
Pèsachas (< hebr.), Paschà (< aram.), judėjų viena svarbiausių švenčių. Dar vadinama Perėjimo švente (hebrajiškai pesach – pereiti; Iš 12, 11), Neraugintos duonos švente (hebr. Hag Ha-Macot). Švenčiama išvadavimas iš Egipto nelaisvės. Pesachas prasideda nisano (kovo–balandžio) mėnesio 15 dieną. Izraelyje švenčiama 7, diasporoje – 8 dienas. Keletą dienų prieš Pesachą visi virtuvės įrankiai, kuriuos numatoma naudoti per šią šventę, pagal košerio įstatymus išvalomi nuo bet kokio raugo.
Nisano 13 dienos vakarą, sutemus, namų šeimininkas, laikydamasis Mišnoje nurodytų priesakų, atlieka raugo namuose ieškojimo apeigas. Gerai matomoje vietoje padedamas raugintos duonos gabalėlis. Skaitoma malda, kurioje minimas priesakas per Pesachą atsisakyti bet kokio raugo. Produktų, turinčių raugo, likučiai susemiami samteliu, galiausiai – ir minėtas duonos gabalėlis. Visa surišama ir padedama apšviestoje vietoje. Namų šeimininkas aramėjų kalba pasako, kad bet koks raugas jo namuose jam tėra vien dulkės.
Nisano 14 dieną surinkti produktai sudeginami. Nuo nisano 14 iki 22 dienos draudžiama vartoti raugo turinčių produktų. Nisano 14 dieną pirmagimiai sūnūs (vyresni nei 13 metų) privalo pasninkauti, taip prisimenami izraelitų pirmagimiai. Šios dienos vakare vyrai meldžiasi sinagogoje. Jiems grįžus pradedama šventinė vakarienė, vadinama sederu (sederiu), kurios tvarka yra griežtai reglamentuota. Pirmiausia tėvai primena vaikams Pesacho ir neraugintos duonos (maca) kilmę, tai daryti nurodyta Išėjimo knygoje (Iš 13, 8).
Valgomi simboliniai valgiai: maca, kepta ėriuko arba vištos šlaunelė (simbolizuoja Jeruzalės šventykloje Pesacho išvakarėse aukotą avinėlį), specialiai paruošti kiaušiniai, saldus patiekalas charošetas, kartieji prieskoniniai augalai (pvz., krienai, petražolės), jie simbolizuoja žydų gyvenimą, kurį apkartino egiptiečiai (Iš 1, 14). Valgių reikšmės, šventės istorija ir prasmė aiškinama per vakarienę skaitomuose tekstuose (Hagada).
Išgeriama 4 taurės vyno (tai simbolizuoja keturis Dievo posakius Išėjimo knygoje: aš jus išvedžiau iš Egipto; aš jus išgelbėjau; aš jus išvadavau iš nelaisvės; padariau jus savo tauta). Dengiant stalą, taurė padedama ir pranašui Elijui. Išgėrus pirmą taurę vyno namų šeimininkas nusiplauna rankas ir pamirkęs sūdytame vandenyje suvalgo karčiųjų prieskoninių augalų. Jų valgyti duoda ir šeimos nariams. Atlaužia neraugintos tešlos duonos gabalėlį (vadinamas afikomenu) ir paslepia jį po pagalve. Kiekvienas šeimos narys atsistoja, paima neraugintos tešlos paplotėlį, iškelia jį ir sako: Tai sielvarto duona, kurią mūsų protėviai valgė Egipte. Šiais metais čia, kitais – Jeruzalėje. Šiais metais vergovėje, kitais – laisvėje. Visiems susėdus jauniausias sūnus klausia, kodėl šią naktį jie valgo neraugintą duoną ir kartumynus. Aiškinama, kad žydų protėviai garbino stabus, kol Dievas išsirinko Abraomą. Pagrindžiamas žydų tautos ir religijos gimimas, už izraelitams padarytus stebuklus šlovinamas Dievas. Pirmoji šventinės vakarienės dalis baigiama perskaičius 112 ir 114 psalmes ir išgėrus antrą taurę vyno. Valgoma sriuba, žuvis, tradiciniai virtiniai kneidlachai ir kiti patiekalai, pavalgius vienas vaikų pavagia duoną iš po pagalvės, kiti šeimos nariai turi ją išpirkti ir pasidaliję suvalgyti. Išgeriama trečia taurė vyno. Pripilama ir Elijui skirta taurė ir atidaromos durys (nes jis laikomas mesijo pranašu ir, tikima, pasirodys prieš jam ateinant). Skaitoma psalmės ir fragmentai iš Raudų knygos, taip išreiškiamas sielvartas dėl netikinčiųjų. Išgeriama ketvirta vyno taurė, skaitoma 115–118 psalmės.
Sederis vyksta pirmą ir paskutinį Pesacho vakarą.
2182