Pesaro (Pèzaras), miestas Italijos vidurinės dalies rytuose, Marchės srityje, prie Adrijos jūros ir Foglios upės žiočių, į šiaurės vakarus nuo Anconos; Pesaro ir Urbino provincijos centras.
95 600 gyventojų (2024).
Prekybos ir žvejybos uostas. Keltas į Zadaro uostą (Kroatija). Per Pesaro eina Milano–Bari geležinkelis ir automobilių magistralė. Laivų statyba, motociklų ir motorolerių, muzikos instrumentų gamyba, chemijos (sieros valymo), metalo apdirbimo, baldų, tekstilės, keramikos, maisto pramonė. Turizmas. Pajūrio kurortas. Muzikos konservatorija. Muziejai: miesto (pinakoteka, keramikos muziejus), archeologijos, G. Rossini (Olivieri rūmuose); G. Rossini (gimė Pesaro 1792) gimtasis namas muziejus. Rossini operos teatras. Kasmetinis tarptautinis kino festivalis (nuo 1965), G. Rossini operos festivalis (nuo 1980).
Architektūra
Romaninė gotikinė katedra (13 a.), bažnyčios: Šv. Pranciškaus (14 a.), Šv. Augustino su puošniu gotikiniu portalu (14–15 a.). Miesto tvirtovė Rocca Costanza (1474–79, architektas L. Laurana; kurį laiką čia buvo kalėjimas), kunigaikščių rūmai su 6 arkadų portiku (15–16 a.). Netoli Pesaro – Villa Imperiale (15–16 a., dekoruota dailininkų Bronzino, F. Menzocchi, G. Gengos, R. del Colle’s).
Istorija
Romėnų įkurtas 184 pr. Kr., tada vadintas Pizauru (lotyniškai Pisaurum). Antikos laikais tapo svarbiu prekybos ir amatų centru. 5 a. užėmė ostgotai. Per gotų karą 539 miestą sugriovė ostgotų vadas Vitigis, bet jis greitai atstatytas. Vėliau Pesaro buvo Bizantijos imperijai priklausančio Ravennos egzarchato dalis, vienas vadinamojo Pentapolio miestų. Italiją nukariavus frankams prijungtas prie Popiežiaus srities. Renesanso laikotarpiu jį paeiliui valdė Malatestos (1284–1445), Sforzos (1445–1512). 1513–1631 valdant Della Rovere giminei Pesaro buvo jų valdomos Urbino kunigaikštystės sostinė; miestas klestėjo, buvo įtvirtintas. 1860 jį užėmė Pjemonto‑Sardinijos kariuomenė, Pesaro prijungtas prie Italijos karalystės. Per II pasaulinį karą buvo prie nacių įrengtos vadinamosios Gotų gynybinės linijos, 1944 Sąjungininkų stipriai apgriautas (daug senųjų pastatų išliko).
Pizauras; Pisaurum