pesimzmas (lot. pessimus – blogiausias), bendra neigiama nuostata tikrovės atžvilgiu, nusivylimas, netikėjimas ateitimi. Artimas nihilizmui, cinizmui, priešingas optimizmui. Pesimizmas įžvelgia daugiau blogio ir kančios nei teigiamų dalykų, viską vertina blogai. Kraštutinis pesimizmas niekina būtį, vertybes, visuomenę, neigia gyvenimo prasmę ir vertę. Terminas pradėtas vartoti 18 amžiuje. A. Schopenhaueris kūrė pesimistinę filosofiją, teigiančią, kad pasaulis yra blogiausias iš visų galimų (priešingai G. W. Leibnizo optimizmui). Visi reiškiniai ir įvykiai tėra pasaulinės valios nuolatinė kova su pačia savimi, neturinti tikslo ir pabaigos. Išsivaduoti iš kančių galima tik paneigiant valią, t. y. atsisakant beverčio gyvenimo. F. Nietzsche siekė įveikti A. Schopenhauerio pesimizmą priešpriešindamas jam didvyrišką gyvenimo teigimą. E. Hartmannas teigė, kad mūsų pasaulis yra blogas ir toks išliks, nors ir yra geriausias iš visų galimų. O. Spengleris plėtojo kultūrinį pesimizmą, kritikavo gyvenamojo laikotarpio Vakarų civilizaciją.
O. Bennett Cultural Pessimism Edinburgh 2001; J. F. Dienstag Pessimism: Philosophy, Ethic, Spirit Princeton 2006.