pesticdai (lot. pestis – maras, užkratas + caedo – žudau), cheminės medžiagos, naudojamos augalų, grūdų ir jų produktų, medienos, medvilnės, odos dirbinių kenkėjams, augalų ligų sukėlėjams, piktžolėms, naminių gyvulių ektoparazitams naikinti arba stabdyti jų vystymąsi.
Pesticidų grupės
Pesticidų grupės (pagal paskirtį): aficidai (naikina amarus), akaricidai (erkes), algicidai (dumblius), arboricidai (krūmus), baktericidai (bakterijas), defoliantai (šalina lapus), desikantai (džiovina augalus), fungicidai (naikina grybus), herbicidai (piktžoles), insekticidai (vabzdžius), limacidai (šliužus), nematocidai (nematodus), ovicidai (kenkėjų kiaušinius), zoocidai (stuburinius kenkėjus). Atskiras pesticidų grupes sudaro atraktantai (privilioja vabzdžius į jų naikinimo vietą), repelentai (atbaido vabzdžius, erkes), retardantai (lėtina augalų stiebo augimą), cheminiai sterilizatoriai (nuo jų kenkėjai tampa nevaisingi). Pagal veikimą pesticidai gali būti kontaktiniai (naikina žalingus organizmus liesdamiesi su jų paviršiumi), vidiniai (naikina žalingus organizmus patekę į jų virškinimo organus), sisteminiai (prasiskverbę į augalą apnuodija jo sultis), fumigantai (žudo kenkėjus, patekę į jų kvėpavimo sistemą). Pesticidais būna įvairūs organiniai ir neorganiniai junginiai. Iš organinių pesticidų dažniausiai naudojami fosforo, chloro, benzimidazolo, karbamino rūgšties, fenolio, karbamido, morfolino, azoto, piretroidų dariniai (karbamino rūgšties pesticidai, nitrofenoliniai pesticidai, fosforo organiniai pesticidai); iš neorganinių – sieros, vario preparatai (sieros grupės pesticidai, vario grupės pesticidai). Pesticiduose dar būna įvairių priedų: tirpiklio, užpilo, adsorbento, emulsiklio, medžiagų, didinančių pesticidų drėkinimą, takumą, lipnumą. Žemės ūkyje dažniausiai naudojami tokie pesticidai, kurie suyra per augalų vegetacijos periodą. Pesticidai gaminami miltelių, granulių, skysčių pavidalo. Pesticidai purškiami, dulkinami, skleidžiami garais ar dujomis (fumigacija), jais apveliama sėkla (beicavimas), jų dedama į masalą.
Pesticidų žala
Pesticidai yra kenksmingi žmogui ir šiltakraujams gyvūnams, naudingiems vabzdžiams, žuvims, gali apnuodyti vandenį, dirvožemį, maistą, pašarą. Žmogus apsinuodija, kai pesticidai į jo organizmą patenka pro kvėpavimo takus, odą, virškinamąjį traktą. Chloro organiniai pesticidai pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą; apsinuodijus jais būna silpna, svaigsta galva, pykina; jie suerzina akių ir kvėpavimo takų gleivinę. Fosforo organiniai pesticidai patenka į organizmą pro odą; apsinuodijus padidėja seilėtekis, susiaurėja akių vyzdžiai, atsiranda raumenų traukulių. Apsinuodijus gyvsidabrio organiniais pesticidais padidėja seilėtekis, burnoje juntamas metalo skonis, pykina, skauda galvą. Kai kurie pesticidai gali kauptis žmogaus organizme ir skatinti navikų atsiradimą, palikuonių apsigimimą. Pesticidų gamybą ir naudojimą reglamentuoja valstybė. Reikalaujama laikytis specifinių darbo su pesticidais saugos taisyklių.
2658