Šegedin Petar (Petaras Šègedinas), slap. Petar Kružić 1909 07 08Žrnovo (Korčulos sala) 1998 09 01Zagrebas, kroatų rašytojas. Vienas egzistencializmo pradininkų kroatų literatūroje, intelektualiosios prozos atstovas. Jugoslavijos mokslo ir meno akademijos narys (1963). 1934–36 studijavo Pedagoginiame institute Zagrebe, 1943 baigė Zagrebo universiteto Filosofijos fakultetą. 1928–31 ir 1939–56 mokytojavo. 1956–60 ambasados Paryžiuje Jugoslavijos kultūros atašė. Nuo 1960 gyveno Zagrebe, atsidėjo kūrybai. 1972 dėl politinių priežasčių pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1974 (arba 1975) gyveno Kroatijoje. P. Šegedino kūrybos pagrindinė tema – inteligento ir visuomenės santykis. Svarbiausias kūrinys – egzistencialistinė trilogija Dievo vaikai (Djeca božja 1946), Vienišiai (Osamljenici 1947), Juoda šypsena (Crni smiješak 1969), joje atsisakoma socialistinio realizmo. Vėlesni romanai (Getsemanės sodai / Getsemanski vrtovi 1981, Vėjas / Vjetar 1986, Akmenėjantis ratas / Krug što skamenjuje 1988) artimi eseistikai, literatūros filosofijai. P. Šegedinas parašė trumposios prozos psichologinių kūrinių (knygos Negyva jūra / Mrtvo more 1953, Orfėjas mažame sode / Orfej u maloj bašti 1964, Šventas velnias / Sveti vrag 1966, Tyla / Tišina 1982, Akis į akį / Licem u lice 1987, Pasakojimas / Pričanje 1991, Išdavikas / Izdajnik 1993, Frankfurto dienoraštis / Frankfurtski dnevnik 1993, Šviesios naktys / Svijetle noći 1993, Novelės / Novele 1996). Parašė kelionės knygų (Kelionėje / Na putu 1953, Susitikimai / Susreti 1962), esė (rinkiniai Esė 1955, Kalba apie žodį / Riječ o riječi 1969, Mes visi atsakingi / Svi smo odgovorni 1971).
2613