Petersen Peter (Pėteris Pterzenas) 1884 06 26Grossenwiehe (prie Flensburgo) 1952 03 21Jena, vokiečių pedagogas ir filosofas. Nuo 1904 studijavo evangelikų teologiją, filologiją, istoriją Leipcigo, Kylio, Kopenhagos, Poznanės universitetuose, psichologiją pas vokiečių psichologą ir filosofą W. M. Wundtą. Nuo 1909 mokytojavo Hamburgo gimnazijoje, vėliau Jenos universiteto profesorius. 1923–1950 vadovavo Jenos universiteto eksperimentinei mokyklai. 1918 pagal naujosios mokyklos idėjas sukūrė mokymo ir auklėjamąją sistemą – vadinamąjį Jenos planą. Teigė, kad mokyklinė bendruomenė (vaikai, jų tėvai, mokytojai) yra tarsi viena šeima, kurios tikslas ugdyti savarankišką žmogų. Mokymas turi vykti individualiai, draugai turi vienas kitam padėti. Mokytojo uždavinys yra individualizuoti mokymą pagal vaiko gabumus ir jo asmenybės bruožus. Ši sistema iki Antrojo pasaulinio karo paplito Vokietijoje, bet buvo kritikuojama už tai, kad per mažai atsižvelgiama į mokymo procesą, mokymo turinį. Svarbiausi veikalai: Bendroji pedagogika (Allgemeine Erziehungswissenschaft 1924), Mažasis Jenos planas (Der Kleine Jena‑Plan 1927), Pedagogikos kilmė (Der Ursprung der Pädagogik 1931), Mokymo vadovavimas (Führungslehre des Unterrichts 1937), Žmogus auklėjimo tikrovėje (Der Mensch in Erziehungswirklichkeit 1954). Lietuvoje P. Peterseno pedagogines idėjas tyrinėjo pedagogas A. Šerkšnas.
A. Šerkšnas Mokyklinė bendruomenė Kaunas 1939.