Peterbùrgo sùtartys, Sankt Peterbùrgo sùtartys, 1740, 1743, 1762 ir 1764 Prūsijos ir Rusijos sutartys. 1740 12 27 draugystės ir savitarpio pagalbos sutartimi (pasirašyta 40 metų) abi šalys įsipareigojo padėti viena kitai, jei kuri iš jų būtų užpulta trečiosios valstybės, pasiskelbė Abiejų Tautų Respublikos protestantų ir stačiatikių teisių gynėjomis, susitarė neleisti jokioms kitoms valstybėms kištis į Respublikos reikalus. Šalių santykiams pablogėjus į 1743 03 27 sutartį (pasirašyta 18 m.) buvo įtraukti tik kai kurie 1740 sutarties straipsniai (dėl savitarpio pagalbos, Abiejų Tautų Respublikos reikalų). Sutartis neleido Prūsijai paremti Švediją prieš Rusiją, bet Prūsijos ir Rusijos nesuartino, per Septynerių metų karą (1756–63) šalys kariavo tarpusavyje.
Po imperatorės Jelizavetos mirties (1762) Rusijos sostą užėmęs Petras III pakeitė šalies užsienio politiką: 1762 04 24 sutartimi Rusija išstojo iš Septynerių metų karo ir grąžino Prūsijai visas per šį karą užimtas žemes (ir Karaliaučių). 1764 04 11 sutarties (pasirašyta 9 m.) slaptais straipsniais šalys įsipareigojo derinti politiką Abiejų Tautų Respublikos atžvilgiu, paremti Stanislovo Augusto Poniatovskio kandidatūrą į Respublikos sostą ir neleisti, kad būtų keičiama Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos valstybinė santvarka. Peterburgo sutartys davė pradžią Prūsijos ir Rusijos sąjungai, kurios galutinis rezultatas buvo Abiejų Tautų Respublikos padalijimai.