Petrapilio labdaringoji lietuvių ir žemaičių draugystė

Petrãpilio labdarngoji lietùvių ir žemačių draugỹstė, labdaria, lietuvių šalpos organizacija. Veikė 1892–1918 Sankt Peterburge. Įkurta S. Baltramaičio, A. Dambrausko-Jakšto, Maironio, A. Pavalkio, K. Prapuolenio ir A. Spurgos iniciatyva. Rūpinosi vargstančiais tautiečiais, šelpė draugijos narius, teikė paskolas, stipendijas, išlaikė lietuviškas mokyklas, svetainę paskaitoms, biblioteką su skaitykla, chorą, leido kalendorius, nuo 1905 faktiškai leido „Lietuvių laikraštį“. 1895 03 Sankt Peterburge surengė pirmąjį viešą vaidinimą lietuvių kalba (J. Bilizinskio pjesė Žentas parodai). Per metus surengdavo 4 vakarus su vaidinimais (vaidino nesudėtingas komedijas), deklamacijomis, šokiais, dainuodavo choras (vadovas J. Zauka). Draugijos rengiamuose koncertuose dalyvaudavo jos stipendininkai M. ir K. Petrauskai, S. Šimkus, J. Tallat Kelpša. Per 1905–07 revoliuciją pritarė Lietuvos autonomijai. Draugijos pirmininkai: P. Vileišis (1892–95), V. Matulaitis (1895–1917), B. Česnys (1917), A. Spurga (1917), G. Feterauskas (1918). 1896 turėjo 60, 1899 – 100, 1917 – 300 narių.