Petras

Pẽtras, Smonas Pẽtras 64 ar 67, vienas iš dvylikos apaštalų, pirmasis popiežius (42). Šventasis (šventė – birželio 29 kartu su apaštalu Pauliumi). Kilęs iš Betsaidos. Jono (ar Jonos, plg. Mt 16, 17) sūnus, apaštalo Andriejaus brolis. Kartu su broliu buvo Galilėjos ežero žvejys. Jėzaus Kristaus pašauktas (Mk 1, 16–18), metė žvejybą ir tapo jo mokiniu. Jėzus Kristus kvietė sekti paskui jį ir išpranašavo kankinio mirtį (Jn 21, 15–23). Petras pirmasis pripažino Jėzų mesiju, Jėzus Kristus pavadino Petrą uola (hebrajiškai – Kefas, gr. Petros – akmuo, uola) ir pavedė jam vadovauti savo įsteigtai Bažnyčiai: Ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje (Mt 16, 18–19); šiais žodžiais pabrėžė Petro pirmenybiškumą; tai pakartojo po savo Prisikėlimo pavesdamas jam ganyti savo avis (Jn 21, 17). Petras buvo su Jėzumi Kristumi per jo atsimainymą ant Taboro kalno (Mk 9, 2) ir Getsemanės sode prieš jo mirtį (Mk 14, 33). Jėzaus Kristaus nukryžiavimo išvakarėse petras 3 kartus jo išsižadėjo (Mk 14, 67–71).

Petras (Jėzus duoda šv. Petrui raktus, palaimintojo Tavelio Tosinjaniečio pastoralo detalė, 15 a., Ferraros katedros lobynas)

Petras (Jėzus duoda šv. Petrui raktus, palaimintojo Tavelio Tosinjaniečio pastoralo detalė, 15 a., Ferraros katedros lobynas)

Per nukryžiavimą Petro, kaip ir kitų apaštalų (išskyrus Joną) nebuvo prie kryžiaus. Tik moterims pranešus, kad Jėzaus Kristaus kūno kape nebėra, jis pirmas įžengė į kapą. Jam pirmajam apsireiškė prisikėlęs Jėzus Kristus; Petras pripažino Jėzaus Kristaus mirtį ir Prisikėlimą kaip Šventojo Rašto išsipildymą (Apd 1, 16). Po Jėzaus Kristaus Prisikėlimo apaštalavo Jeruzalėje, Palestinoje, Antiochijoje, Romoje darė stebuklus (Apd 3, 6). Pirmas pamokslavo Jeruzalėje per Sekmines (Apd 2, 14–36), atvertė daug žmonių į krikščionybę. Teigė, kad išganyti gali būti ne tik žydai, bet ir kiti krikštą priėmę žmonės. Erodo Agripos I įsakymu įkalintas, stebuklingai išvaduotas iš kalėjimo (Apd 12, 6–11). 42 atvyko į Romą, tapo pirmuoju Romos vyskupu. Po Romoje kilusio gaisro (64) Romos imperatorius Neronas pradėjo persekioti krikščionis (apkaltinęs juos padegimu). Nuo persekiojimų iš Romos bėgančiam Petrui, pasak apokrifų, pasirodė Jėzus Kristus; Petras jo paklausė: Viešpatie, kur eini? (lotyniškai Domine, quo vadis?). Jėzus atsakė, einąs į Romą, kad jį nukryžiuotų antrąkart, Petras suprato, kad turi grįžti į Romą ir pasirengti kančiai. Nukankintas per Nerono persekiojimus Romoje, Vatikano kalne – nukryžiuotas, jo prašymu, galva žemyn, nes manė nesąs vertas mirti taip, kaip Jėzus Kristus. Palaidotas netoli esančiose kapinėse. Vėliau ant Petro kapo pastatyta bažnyčia, dabar ten stovi Šv. Petro bazilika.

Petrui priskiriama dviejų NT laiškų (Petro laiškai), t. p. apokrifinių raštų (tarp jų ir Petro apokalipsės) autorystė. Atributas – raktai (auksinis ir sidabrinis), apverstas kryžius, ganytojo lazda su triguba kryžma, knyga (Evangelija), gaidys; rečiau – laivas ir žuvis. Dailėje vaizduojamas kaip senyvas vyras trumpais garbanotais žilstelėjusiais plaukais, su barzda, dažniausiai vilkintis aukso spalvos apsiaustą ant mėlynos ar pilkos tunikos arba popiežiaus drabužiais. Siužetuose vaizduojamas su kitais apaštalais, beveik visuomet stovi pirmame plane, arčiau Jėzaus Kristaus. Kartu su Pauliumi simbolizuoja žydus ir pagonis Bažnyčioje. Populiariausi siužetai: Šv. Petro ir Andriejaus pašaukimas, raktų įteikimas, Jėzus Kristus plauna kojas savo mokiniams (Jn 13, 4–17), Šv. Petro išsigynimas, Šv. Petras ir Jonas išgydo luošį prie šventyklos vartų (Apd 3, 1–8), Šv. Petro stebuklingas išvadavimas iš kalėjimo.

Žvejų, žuvų pardavėjų, tinklų mezgėjų, metalo liejikų, spynų gamintojų, laikrodininkų, pynėjų, mūrininkų globėjas.