Abelárdas Petras (lot. Petrus Abaelardus, pranc. Pierre Abélard), Pjeras Abelãras 1079Pallet 1142 04 21Šv. Marcelio vienuolynas (Cluny), prancūzų filosofas scholastas ir teologas.
Gyvenimo faktai
1099 atvyko į Paryžių. 1113 įkūrė mokyklą ir ėmė dėstyti filosofiją. Jo mokiniai – Petras Lombardas, Arnoldas Brešietis. Už veikalus P. Abelardas du kartus (1121 Soissons’e ir 1140 Sense) Bažnyčios apkaltintas erezija. Dėl tragiškos meilės Eloizai, kurią aprašė autobiografinėje knygoje Mano nelaimių istorija (Historia calamitatum mearum), P. Abelardas pasitraukė į vienuolyną. Jo ir Eloizos palaikai 1800 buvo perkelti į Paryžiaus muziejų, o 1817 palaidoti Père-Lachaise’o kapinėse.
Petras Abelardas
Filosofijos pagrindiniai bruožai
P. Abelardas buvo pripažintas didžiausiu vidurinių amžių dialektiku. Sprendė tikėjimo ir proto santykį, reikalavo protu tikrinti tikėjimo dogmas. Dialektiką suprato kaip abejojimą, laisvą, kritišką požiūrį į teologijos problemas. Pasisakė prieš realizmą, nominalizmą. Yra vienas scholastinio metodo pagrindėjų, šį metodą veikale Taip ir ne (Sic et non apie 1122) formuluoja kaip loginę priešingų teiginių kokiu nors klausimu analizę. Protas iš dalies atskiriamas nuo tikėjimo ir supratimas tampa tikėjimo prielaida. Universalijoms nebūdingas realus egzistavimas, realiai egzistuoja tik daiktai, o universalijos kaip sąvokos atsiranda mąstymo būdu abstrahuojant tam tikras daiktų savybes. Paskutiniaisiais gyvenimo metais atsisakė ankstesnių pažiūrų.
P. Abelardo ir Eloizos antkapinis paminklas Père-Lachaise’o kapinėse Paryžiuje
P. Abelardo etika
Etiką laikė pagrindiniu mokslu, gynė asmens teises kaip vieną pagrindinių dorovinių principų. Anot P. Abelardo, kiekvienas veiksmas yra dorovingas, jeigu neprieštarauja įsitikinimams ir sąžinei, kuri esanti prigimtinis dorovinis įstatymas, būdingas visiems žmonėms (todėl ir pagonys, persekioję Kristų, nepadarę nuodėmės, nes veikę pagal savo įsitikinimus ir sąžinę).
Svarbiausi veikalai
P. Abelardas parašė pažinimo teorijos ir logikos, etikos veikalų: Filosofo, Judėjo ir Krikščionio dialogas (Dialogus inter Philosophum, Judaeum et Christianum), Pažink pats save (Scito te ipsum 1135), teologijos traktatų: Teologijos įvadas (Introductio ad theologiam), Krikščioniškoji teologija (Theologia Christiana 1123), Apie dieviškąjį vienumą ir trejybę (De unitate et trinitate divina). Fragmentų lietuvių kalba paskelbta 1980.
1906