Petras Babickas

Babckas Petras 1903 05 12Laukminiškiai (Panevėžio vlsč.) 1991 08 27Rio de Žaneiras (2006 06 09 perlaidotas Kaune), lietuvių fotografas, žurnalistas, rašytojas. K. Babicko ir U. Babickaitės brolis.

Išsilavinimas ir veikla Lietuvoje

1915 su tėvais pasitraukė į Petrogradą, 1918 grįžo į Lietuvą. Gyveno Kaune, 1920–23 mokėsi Panevėžyje, dalyvavo būrelio Meno kuopa dailės, muzikos ir literatūros sekcijų veikloje (vadovas J. Lindė‑Dobilas). Nuo 1921 bendradarbiavo Lietuvos (Karys, Lietuvos aidas, Naujoji Romuva, Skautų aidas, Trimitas, Vairas, Žiburėlis, Židinys) ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių periodiniuose leidiniuose, buvo žurnalo Mūsų Vilnius (1936–38), tęstinio leidinio Lietuvių archyvas 4 tomo (1943) redaktorius. 1923–30 (su pertraukomis) studijavo Lietuvos universitete (literatūrą ir istoriją). 1925–26 Saulės gimnazijoje Jurbarke dirbo dailės ir lietuvių literatūros mokytoju. 1941 P. Babicko iniciatyva Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune įkurta Raudonojo teroro ekspozicija. Sukūrė akvarelių, tapybos darbų, piešinių pieštuku, tušu, iliustravo knygų, domėjosi kraštotyra (važinėdamas po kaimus užrašinėjo tautosaką, rinko liaudies meno dirbinius, savo namuose Garliavoje buvo įkūręs nedidelį kraštotyros muziejų).

Petras Babickas

Radijas ir kinas

P. Babickas kalba prie Radiofono pastato Vilniuje (dabar Gedimino prospektas 22) Vilniaus krašto grąžinimo proga (1939 10 29)

1926–31 dirbo Radiofone Kaune (iki 1940 su pertraukomis bendradarbiavo), buvo pirmasis Lietuvos radijo pranešėjas, programos vedėjas. Nuo 1927 čia vedė teatralizuotą laidą Vaikų valandėlė, laidą Radijo paštas, parašė radijo pjesių. 1941 06 24–07 buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės paskirtas Radiofono direktoriumi. 1931–34 stažavo Kinematografijos institute Maskvoje. Organizavo Švietimo ministerijos filmoteką, sukūrė filmų apie Lietuvą (Lietuva 1937, rodytas ir pavadinimu Atgimusi Lietuva), politikos, visuomenės ir kultūros veikėjus (Tautos vado sukaktuvės 1934, apie A. Smetoną, filmus apie M. Jankų, J. Šliūpą, A. Jakštą, G. Petkevičaitę‑Bitę, J. J. Bulotą), kitos tematikos (ANBO IV / Paukščių keliais 1933).

Literatūrinė veikla

Išleido knygų vaikams ir jaunimui (nuotykių apysakos Nuostabi Jonuko kelionė 1930, Murziukas 1933, viena pirmųjų lietuviškų vaikų apysakų, eilėraščių rinkinys Tra‑ta‑ta 1930, ²1934), poezijos rinkinių (Geltona ir juoda 1930, Žmogaus remontas 1934, Toli nuo Tėvynės 1945, pirmasis lietuvių eilėraščių rinkinys išeivijoje, 2 papildytas leidimas 1946, Eilėraščiai 1946, Svetimoj padangėj 1947), apsakymų rinkinį Vakar (1931), publicistikos knygą Gyvenimas – laimė (1940), knygą Lietuva bolševikų okupacijoj (1948, Jurgio Manto slapyvardžiu), parašė pjesių, parengė informacinių leidinių apie Lietuvą užsienio kalbomis: Lietuva (Lituania 1947, ispanų kalba), Picturesque Lithuania = Lituania Pintoresca = Gražioji Lietuva (1958, anglų, ispanų, lietuvių kalbomis), Iliustruotoji Lietuva (Lituânia ilustrada 1951, 2 papildytas leidimas 1954, portugalų kalba).

P. Babickas. Poezijos rinktinės Dramblio kojos (1957) viršelis (dailininkas Vladas Vijeikis)

Fotografija

1932 Kaune surengė pirmąją meninės fotografijos individualią parodą (rodyta daugiau kaip 300 kūrinių). 1933–34 redagavo žurnalą Foto mėgėjas. 1933 su kitais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą. Vienas pirmųjų lietuviškoje spaudoje paskelbė fotoreportažų. 1937 eksponavo savo fotografijas Paryžiaus pasaulinėje meno ir technikos parodoje (apdovanotas aukso medaliu). Savo ir kitų fotografų nuotraukomis iliustravo kelionių apybraižų knygas Gintaro krantas (1932, ²1938, 3 papildytas leidimas 1958), Marių pasakos = Tales of the Neringa = Les contes de Neringa = Das Märchenland Nahrung (1933), Elada (1939), Brazilija (vaizdai, žmonės, nuotykiai) (1951). 1939 Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą kaip korespondentas nuvyko į Vilnių, aprašė ir nufotografavo Vilniaus grąžinimo įvykius. Fotografijos kūrinių turi Šiaulių Aušros muziejus.

Gyvenimas ir veikla išeivijoje

1944 pasitraukė iš Lietuvos: 1944–45 gyveno Vokietijoje, 1946 – Italijoje, 1946 ir nuo 1949 – Brazilijoje, 1946–48 Kanadoje. 1950–65 dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Rio de Žaneire sekretoriumi, Kultūros skyriaus vedėju, spaudos atašė. Rengė laidas apie Lietuvą portugalų kalba, aktyviai dalyvavo Brazilijos lietuvių visuomeniniame gyvenime. Nuo 1958 Brazilijos radijuje vedė savaitinę laidą portugalų kalba Lietuvos balsas (iki maždaug 8 dešimtmečio pradžios). Rengė literatūros vakarus, lietuvių tautodailės parodas, vertė poeziją, rašė straipsnius Lietuvių enciklopedijai. Atsisiuntė dalį Lietuvoje paliktų kraštotyros eksponatų ir įrengė muziejų prie Lietuvos pasiuntinybės. Bendradarbiavo Jungtinių Amerikos Valstijų (Aidai, Draugas), Australijos (Mūsų pastogė) lietuvių periodiniuose leidiniuose.

Atminimo įamžinimas

1995 jachtos Laisvė kapitonas Ignas Miniotas iš Brazilijos į Kauną pargabeno dalį P. Babicko archyvo (1997 perduotas Maironio lietuvių literatūros muziejui, čia saugoma daugiau kaip 800 vienetų nuotraukų iš Brazilijos, daugiau kaip 500 vienetų laiškų, daugiau kaip 40 dailės kūrinių). 1998 Panemunėje Kaune, 2008 Naujojoje Vilnioje Vilniuje P. Babicko vardu pavadintos gatvės. Nuo 2002 Laukminiškių kaimo muziejuje veikia P. Babicko ir U. Babickaitės gyvenimui ir kūrybai skirta ekspozicija. 2006 apie P. Babicką sukurtas dokumentinis filmas Sugrįšiu (4 dalys, režisieriai Daiva Budrienė, Antanas Budrys, Vilius Kaminskas, Svetlana Gužauskienė). 2010 A. Ruseckaitė sudarė ir išleido knygą Petras Babickas: Archyvai. Nuo 2012 Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija radijo ir televizijos žurnalistui (žurnalistams) už brandžius įvairių žanrų radijo ir televizijos žurnalistikos kūrinius kasmet teikia P. Babicko premiją.

R: Dramblio kojos Chicago 1957; Toli nuo Tėvynės Vilnius 1992.

Jurgis Mantas