Petras I (aliejus, 1717, dailininko J. M. Nattier Petro I portreto kopija, Ermitažas Sankt Peterburge)
Pẽtras I (Piotr I), Pẽtras Didỹsis 1672 06 08Maskva 1725 02 08Sankt Peterburgas, Rusijos caras (1682–1721), imperatorius (1721–25). Romanovų dinastijos. Aleksejaus Michailovičiaus ir jo antrosios žmonos Natalijos Naryškinos sūnus. Fiodoro Aleksejevičiaus brolis, Aleksejaus Petrovičiaus tėvas.
Valdymo pradžia
1689 jam ištikimų šaulių remiamas (vėliau, 1698, numalšino jų maištą, o iki 18 a. 3 dešimtmečio šaulių kariuomenę panaikino) nuvertė Petro I ir jo vyresniojo brolio Ivano V vardu valdančią seserį regentę Sofiją ir perėmė valdžią. Iki 1696 ja formaliai dalijosi su ligotu broliu. Nuo pat valdymo pradžios nuosekliai siekė sustiprinti valstybę, užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų Europa. 1697–98 dalyvavo vadinamojoje Didžiojoje pasiuntinybėje – su grupe pavaldinių keliavo po Vokietiją, Olandiją ir Angliją, susipažino su šių šalių visuomenine ir politine sistema, ūkiu, technikos laimėjimais, laivų statyba. Sugrįžęs iš užsienio pradėjo Rusijoje diegti vakarietiškus papročius (įsakė pavaldiniams dėvėti europietiškus drabužius, skusti barzdas ir kita), 1700 įvedė Julijaus kalendorių, 1708–10 vietoj kirilikos – vadinamąją graždankos abėcėlę.
Petras I (aliejus, 1717, dailininko J. M. Nattier Petro I portreto kopija, Ermitažas Sankt Peterburge)
Vidaus politika
Iš pagrindų pertvarkė valstybinę valdžią. 1708–09 šalį suskirstė į gubernijas. Vietoj Bojarinų dūmos 1711 įsteigė 9 asmenų Senatą, 1717–21 vietoj prikazų – kolegijas. Po pirmųjų karinių nesėkmių 1700–21 Šiaurės kare padarė karinių reformą: 1705 įvedė rekrutų prievolę, privalomą bajorų karo tarnybą, sukūrė reguliariąją kariuomenę (1725 buvo apie 200 000 karių), pastatė karinį laivyną, išplėtojo manufaktūrų, gaminančių kariuomenei reikalingą produkciją, sistemą. Stačiatikių Bažnyčiai kontroliuoti įsteigė Šventąjį sinodą. 1716–22 įvedė vadinamuosius Petro I reglamentus (įstaigų veikimo taisyklės), 1722 – rangų tabelį, kuris nustatė tarnybinės hierarchijos sistemą. 1720 įsteigtas vyriausiasis magistratas (miestams suteikta ribota savivalda).
Būdamas merkantilizmo šalininkas Petras I skatino steigti manufaktūras (įkurta apie 200 metalo, tekstilės, laivų statybos ir kitų dirbtuvių), plėtoti prekybą, tiesti kelius, kasti kanalus. Įkūrė pirmąsias Rusijoje pasaulietines mokyklas. Rėmėsi bajorais: jiems išdalijo apie 43 600 valstiečių kiemų, 1714 potvarkiu pripažino teisę paveldėti vadinamąsias pomestijas (dvarus). 1721 Petras I priėmė imperatoriaus titulą.
Užsienio politika
Pagrindinis Petro I užsienio politikos tikslas buvo padaryti Rusiją jūrų valstybe, t. y. išsikovoti priėjimą prie Baltijos ir Juodosios jūrų. Per 1697 Abiejų Tautų Respublikos valdovo rinkimus Petras I priešinosi kunigaikščio François Louis de Conti kandidatūrai (grasino karu, jei jį išrinktų), prisidėjo prie Augusto II išrinkimo į sostą. 1698–99 sutarė su Augustu II (kaip Saksonijos valdovu) dėl bendros kovos su Švedija. Siekė įtraukti Abiejų Tautų Respubliką į Šiaurės karą (1701 sudarė su Augustu II Biržų sutartį, 1704 Narvos sutartimi Abiejų Tautų Respublika oficialiai stojo į karą). Teikė karinę ir finansinę paramą G. A. Oginskio vadovaujamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederatams.
Nugalėjęs 1709 Poltavos mūšyje Petras I pasiekė lemiamą pergalę prieš Švediją. Augusto II teisių gynimo pretekstu 1717 įvedė Rusijos kariuomenę į Abiejų Tautų Respubliką, po Nebyliojo seimo tapo Abiejų Tautų Respublikos valstybinės santvarkos garantu. 1721 Nystado taika Rusija plačiai priėjo prie Baltijos: gavo Švedijos valdytas žemes abipus Nevos, Estiją ir didelę dalį Latvijos. Dar 1703 užimtoje teritorijoje Petras I pradėjo statyti Sankt Peterburgą, 1712 jį paskelbė nauja valstybės sostine. Kariaudamas su Osmanų imperija Petras I ieškojo Vakarų Europos ir popiežiaus paramos, bet prie Juodosios jūros neįsitvirtino. Po nesėkmingo 1711 Pruto žygio turėjo grąžinti Osmanų imperijai 1695–96 užimtą Azovą. Per 1722–23 žygį į Persiją kuriam laikui prie Rusijos prijungė visą dabartinį Azerbaidžaną.
Veiklos vertinimas
Rusijos (ir sovietinės) istoriografijos Petras I laikomas didžiuoju reformatoriumi, kuris iš esmės pertvarkė Rusijos valstybę ir visuomenę, pakeitė šalies raidos kryptį (Rusija atitrūko nuo bizantiškosios civilizacijos). Petro I pastangomis Rusija tapo didžiąja valstybe ir imperija. Jo pertvarkymus ir nukariavimus vėliau tęsė Jekaterina II.