Petras Kriaučiūnas

atminimo lenta Petrui Kriaučiūnui ant Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pastato (atidengta 2003 05 31, skulptorius Julius Narušis)

Kriaučinas Petras 1850 09 16Papečkiai (Kaupiškių vlsč., Vilkaviškio apskr.) 1916 01 20Jaroslavl (kapo vieta nežinoma), lietuvių pedagogas, tautinio atgimimo ir kultūros veikėjas.

Išsilavinimas ir veikla

1871 baigęs Marijampolės gimnaziją iki 1880 mokėsi Seinų kunigų seminarijoje ir Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge (susipažino su būsimu lietuvių kalbos tyrėju K. Jauniumi). Atsisakęs šventintis į kunigus 1881 Varšuvos universitete įgijo lotynų kalbos mokytojo teises.

1881–87 dėstė lietuvių, lotynų, graikų ir vokiečių kalbas Marijampolės gimnazijoje, už mėnraščio Aušra rėmimą ir platinimą iš mokytojo pareigų atleistas. 1888 06 29 jo namuose vyko pirmasis žurnalo Varpas entuziastų susirinkimas. 1889–99 dirbo teisėju Plokščiuose (aktyviai veikė kaip filologas, bendravo su varpininkais), 1900–05 – advokatu Marijampolėje, 1906–14 – mokytoju Marijampolės gimnazijoje (dėstė lotynų kalbą, tvarkė gimnazijos biblioteką) ir Žiburio mergaičių progimnazijoje (dėstė lietuvių kalbą).

1915 su Marijampolės gimnazija evakavosi į Jaroslavlį, čia dėstė lietuvių kalbą. Palaikė ryšius su to meto lietuvių kultūros darbuotojais, globojo sergantį V. Kudirką.

Rinko tautosaką, rengė lietuvių kalbos žodyną, bendradarbiavo su V. Juška, rengiančiu A. Juškos žodyną.

Palaikė ryšius su kitų šalių mokslininkais (A. Aleksandrovu, J. Baudouinu de Courtenay, A. M. Bendictsenu, J. J. Mikola, A. R. Niemi, E. Volteriu), tiriančiais lietuvių kalbą.

1895 Sankt Peterburgo universiteto Neofilologų draugijoje skaitė referatą apie lietuvių raidyną, 1897 Rusijos geografų draugijos Etnografijos skyriuje – apie lietuvių mitologiją.

Mokytojaudamas Marijampolėje turėjo didelę įtaką daugeliui būsimų lietuvių kultūros veikėjų, rašytojų (J. Jablonskiui, V. Mykolaičiui-Putinui).

Knygos

Parašė rusų kalba trumpą lotynų kalbos sintaksę (1909, lietuvių kalba išleista 1924 pavadinimu Konspektinė lotynų kalbos sintaksė).

1913–14 sudarė lietuvių kalbos ir literatūros programą vidurinėms mokykloms.

Vertimai

Išvertė G. Deržavino, V. Hugo, M. Lermontovo, M. Lomonosovo, A. Puškino, F. Schillerio poezijos kūrinių.

Atminimo įamžinimas

Jo vardu 1920 pavadinta gatvė Marijampolėje (1949 ji pervadinta M. Melnikaitės vardu, P. Kriaučiūno vardas jai grąžintas 1988), 1937 – Marijampolės biblioteka (sovietmečiu P. Kriaučiūno vardas iš bibliotekos pavadinimo pašalintas, grąžintas 1990 07 25).

L: M. Gustaitis Petras Kriaučiūnas: gyvenimas, raštai, dokumentai Kaunas–Marijampolė 1926; K. Grinius Atsiminimai ir mintys t. 1 Tübingen 1947; J. Vaišora Petras Kriaučiūnas – lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje / Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis t. 1 Roma 1965.

2271