Kubilinas Petras 1894 05 16Totoriškiai (dabar Švedukalnis, Skapiškio vlsč.) 1946 08 22Maskva, Lietuvos karo veikėjas. Generolas leitenantas (1929). 1914 baigė Vilniaus karo mokyklą. Per I pasaulinį karą kaip Rusijos imperijos kariuomenės karininkas dalyvavo kovos veiksmuose. 1919 08 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1919 08–12 dalyvavo Nepriklausomybės karo kautynėse su Sovietų Rusijos kariniais daliniais; Trečiojo pėstininkų pulko bataliono vadas, Ketvirtojo pėstininkų pulko vado padėjėjas (pavaduotojas). Nuo 1920 02 buvo Pirmojo pasienio pulko (nuo 1923 05 batalionas) vadas. 1924 Šarvuočių rinktinės tankų bataliono, vėliau Autobataliono vadas. 1925 07 baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1927 – Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją Prahoje, 1929 – kursus Paryžiuje.
Petras Kubiliūnas
1927 08–1929 02 Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo valdybos, 1929 02–1934 – Vyriausiojo štabo viršininkas (kartu ėjo kariuomenės vado pareigas). Daug nuveikė gerindamas kariuomenės mokymą, ginkluotę, rengdamas mobilizacijos ir operatyvinius planus; jo iniciatyva 1930 įrengtas Gaižiūnų poligonas, 1931 įsteigta Aukštoji karo mokykla. Už dalyvavimą 1934 06 07 voldemarininkų puče Karo lauko teismo nuteistas mirties bausme, padavus malonės prašymą bausmė pakeista sunkiųjų darbų kalėjimu iki gyvos galvos, 1937 iš kalėjimo paleistas.
SSRS okupavus Lietuvą 1940 07 NKVD suimtas, kalintas, SSRS–Vokietijos karo pradžioje iš kalėjimo išlaisvintas. 1941 08–1944 nacių įkurtos Generalinių tarėjų institucijos vadovas, oficialiai pirmasis generalinis tarėjas, laviravo tarp griežtos nacių okupacinės politikos ir lietuvių antinacinio pasipriešinimo. 1944 pabaigoje pasitraukė į Vokietiją; 1945 12 anglų okupacinėje zonoje SSRS kontržvalgybos ir LSSR NKVD operatyvinės grupės agentų pagrobtas ir atvežtas į Maskvą. 1946 07 SSRS Aukščiausiojo Teismo karo kolegijos nuteistas mirti. Sušaudytas.
Gedimino 2 (1928), Vyčio Kryžiaus 5 laipsnio (1929) ordinai.
1718