Lẽonas Petras 1864 11 16Leskava (Gudelių valsčius) 1938 05 12Kaunas, lietuvių teisininkas, politikas, valstybės ir visuomenės veikėjas. Teisės dr. (1932).
Išsilavinimas ir veikla
Petras Leonas
1889 baigė Maskvos universiteto Teisių fakultetą. Iki 1893 atliko teismo kandidato praktiką Suvalkų apygardos teisme, 1893–1905 dirbo Turkestano teismuose ir prokuratūroje. 1905 pašalintas iš pareigų už dalyvavimą revoliuciniuose įvykiuose. Nuo 1906 Kaune dirbo advokatu, įsitraukė į lietuvių politinį ir kultūrinį judėjimą. 1907 Rusijos II Valstybės Dūmos deputatas (nuo Suvalkų gubernijos); joje rėmė kadetus (1916 buvo išrinktas kadetų partijos centro komiteto nariu), priešinosi lenkų sumanymui Suvalkų guberniją prijungti prie Lenkijos, rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu, dalyvavo kuriant Lietuvos autonomijos projektą. Vienas Lietuvos moterų I suvažiavimo iniciatorių (1907), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti steigėjų (1914; 1915–18 jos vicepirmininkas Rusijoje). 1914 10–1915 01 Lietuvių politikų centro (Vilniuje) pirmininkas. Santaros partijos vienas kūrėjų ir vadovų (1917–1925).
1918 11 11–1919 03 05 teisingumo (pirmasis), 1919 04 12–10 02 – vidaus reikalų ministras. 1919–27 Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. 1919 sudarytos Konstitucijos (1922 Lietuvos Valstybės Konstitucija) rengimo komisijos narys. Lietuvos teisininkų draugijos vienas steigėjų, 1920–21 pirmininkas. 1922 pabaigoje buvo liaudininkų ir krikščionių demokratų bloko kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus. 1920–22 Aukštųjų kursų Kaune Teisės skyriaus lektorius ir vedėjas. 1922–33 Lietuvos universiteto (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) Teisių fakulteto dekanas, dėstė teisės enciklopediją, teisės filosofijos istoriją; profesorius (1922). J. Basanavičiaus fondo steigimo iniciatorius (1927). 1933–38 žurnalo Kultūra atsakingasis redaktorius. Teisės ir politikos klausimais rašė periodinėje spaudoje (Lietuviškajame balse, Šviesoje, Ūkininke, Varpe, Šaltinyje, Viltyje, Lietuvių tautoje, Santaroje, Teisėje, Židinyje ir kitur, iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo pasirašinėjo P. Liūto, P. L., Girininko slapyvardžiais). Teisinio pozityvizmo šalininkas, gynė parlamentinę demokratiją.
vidaus reikalų ministras bei laikinai einantis maitinimo ir darbų ministro pareigas Vladas Stašinskas (pirmas iš dešinės) su kitais pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės nariais (iš kairės: Švietimo ministerijos valdytojas Jonas Yčas, teisingumo ministras Petras Leonas, ministras pirmininkas, užsienio reikalų ministras, krašto apsaugos ministras Augustinas Voldemaras, finansų, prekybos ir pramonės ministras, susisiekimo ministras Martynas Yčas, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras Juozas Tūbelis; Vilnius, 1918; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Knygos
Svarbiausios knygos: Teisės enciklopedijos paskaitos (1924 ²1931), Teisės filosofijos istorija (2 knygos 1928–36), Sociologijos paskaitos (1939; visos išleistos 1995).
R: Raštai / sudarytojas V. Andriulis Vilnius 2005. L: Z. Toliušis Petras Leonas Kaunas 1939.
620