Raudà Petras 1894 03 22Radviliškis 1974 03 07(Svėdasai; palaidotas Utenos senosiose kapinėse), Lietuvos katalikų kunigas, mokytojas. Garbės kanauninkas (1944).
Išsilavinimas
1909–17 studijavo Kauno kunigų seminarijoje, 1926–28 – Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete (teologijos licenciatas). 1917 įšventintas kunigu.
Pastoracinė ir pedagoginė veikla
1917–19 Joniškio parapijos vikaras, 1919–20 gimnazijos kapelionas ir tikybos mokytojas. 1918 organizavo Joniškio valsčiaus valdybą. 1920–22 Žagarės parapijos vikaras ir vidurinės mokyklos kapelionas. 1921 Šeduvos Saulės draugijos vidurinės mokyklos direktorius, 1922–26 kapelionas ir tikybos mokytojas, Šeduvos bažnyčios rektorius. 1926–28 suaugusiųjų gimnazijos Kaune kapelionas ir prefektas, Šv. Augustino bažnyčios rektorius.
1928–30 ir 1940–44 Utenos gimnazijos kapelionas, tikybos mokytojas (1940–44 ir parapijos klebonas; 1943 Utenos bažnyčioje įrengė 4 klausyklas, naujus suolus ir Švč. Jėzaus Širdies altorių, per Holokaustą išgelbėjo keletą žydų), 1928–29 laikinai ėjo ir gimnazijos direktoriaus pareigas. 1930–33 gimnazijos kapelionas ir tikybos mokytojas Biržuose, globojo ateitininkus, nuo 1930 Pavasario sąjungos Biržų rajono jaunimo dvasios vadas. 1933–40 mokyklų kapelionas ir tikybos mokytojas Zarasuose, Šv. Juozapo bažnyčios rektorius, Lietuvos katalikių moterų draugijos Zarasų rajono skyriaus dvasios vadas.
1944 paskirtas Kauno kunigų seminarijos vicerektoriumi, 1945 – rektoriumi. 1945 10 sovietų saugumo suimtas, įkalintas. 1946 paskirtas Pamūšio (Pakruojo rj.) Šv. Antano Paduviečio parapijos administratoriumi. Čia 1946 08 26 sovietų saugumo suimtas, sovietų kariuomenės tribunolo nuteistas 8 m. kalėti pataisos darbų lageryje ir 5 m. tremties; 1946 išvežtas į Turinską (Sverdlovsko sr.), 1948 perkeltas į Okunevką (Sverdlovsko sr.), vėliau kalintas Molotovske (Archangelsko sr.). Lageriuose organizavo religinių knygų vertimus ir jų rankraščių perdavimą į Lietuvą.
1954 grįžęs į Lietuvą buvo Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos altarista rezidentas; bažnyčioje pastatydino A. Baranausko biustą (1957, marmuras, skulptorius Henrikas Rudzinskas). Artimai bendravo su A. Vienuoliu.
1956–57 – Šv. Jono Krikštytojo parapijos Biržuose klebonas ir Biržų dekanato dekanas. 1957 06 21 už dienoraštyje (išleistas pavadinimu Nesuprantami mums Tavo, Viešpatie, keliai: Atsiminimai 2000) aprašytus tardymus ir kalinimą bei iniciatyvą įamžinti vyskupo A. Baranausko atminimą sovietų saugumo pareigūnų suimtas, Panevėžyje įkalintas ir tardytas, LSSR Aukščiausiojo teismo nuteistas 10 m. kalėti ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). 1962 reabilituotas, grįžęs į Lietuvą gyveno Svėdasų parapijos altarijoje.
Knygos
Parašė religinę knygelę Kristus – Dievas (1938).
Apdovanojimai
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (po mirties, 2003).