Rozijus Petras (Petrus Roisius), tikr. Pedro Ruiz de Moros apie 1505Alcañiz (Aragono autonominė sr., Ispanija) 1571 04 26Vilnius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poetas, valstybės veikėjas, teisininkas. 1528–36 studijavo Léridos universitete teisę, įgijo magistro laipsnį. 1537–40 tobulinosi Bolonijos (čia įgijo romėnų ir kanonų teisės daktaro laipsnį), Paduvos, Romos universitetuose. Nuo 1542 Jogailos universiteto romėnų teisės katedros profesorius. Nuo 1549 karaliaus Žygimanto Augusto teisės patarėjas, asesorių teismo teisėjas. Nuo 1551 gyveno ir dirbo daugiausia Vilniuje. 1551 paskirtas Varnių kanauninku ir Kražių klebonu, 1552 – Vilniaus miesto magistrato vaitu (seniūnu) ir vaito teismo pirmininku, 1557 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro asesorių teismo teisėju, 1563 – Šv. Jono bažnyčios klebonu. 1563–71 Vilniaus katedros mokyklos vadovas, dėstė romėnų, Magdeburgo teisę, Lietuvos Statuto normas. 1569 daug prisidėjo prie Dancigo (dabar Gdanskas) miesto statuto naujos redakcijos sudarymo ir tai aprašė veikale Dantiscana. Reiškėsi kaip įstatymų ir teisės sąvadų kūrėjas, vienas II Lietuvos Statuto rengėjų. Krokuvoje ir Vilniuje išleido keliolika poezijos knygų lotynų kalba. Poetinę kūrybą sudaro įvairūs žanrai: satyros, epigramos, epitafijos, elegijos, dedikacijos, epitalamijai, poemos ir kita. Žymi jos dalis tenka proginiams kūriniams, kuriuose užfiksuoti Žygimanto Augusto ir įvairių didikų gyvenimo įvykiai. Buvo Renesanso epochoje atsiradusių facesijų – kandžių anekdotinio pobūdžio kūrinėlių, turinčių didaktinių tikslų, t. p. epicedijų, makaronikų pradininkas Lietuvoje. Jo satyrų ir epigramų dažniausios temos – diduomenės ir Bažnyčios atstovų gobšumas, neteisėtai įgyjamos pareigybės, prisitaikėliškumas (ciklai Apie pataikavimo meną, Apie visagalį pinigą ir kiti). Jose yra autoironijos, rašančiojo ir lyrinio herojaus priešpriešos, meninei įtaigai sustiprinti prisiimamas klouno vaidmuo. Gindamas katalikybę parašė pirmąją antireformacinę poemą Tūkstanteilis (Chiliastichon 1557), kurioje bandė nušviesti tikybinę to laikotarpio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės situaciją ir iškelti Lietuvos bei jos didikų ištikimybę katalikybės tradicijai. Jo kūryboje ryšku tėvynės nostalgija, dažnai naudojama jos saulėtumo ir Sarmatijos šalčio supriešinimo metaforika. Ironiškai į Lietuvą pažvelgta pirmajame lietuvių literatūroje makaronike Apie kelionę per Lietuvą (In Lituanicam peregrinationem 1560), parašytame maišant lenkiškus ir lietuviškus žodžius. Žemaičių vyskupo J. Domanovskio pakviestas parengė Žemaičių vyskupijos kapitulos statutą (Constitutiones Ecclesiae Mednicensis 1561 ir Novellae Constitutiones Ecclesiae Mednicensis 1562). Teisės veikale Lietuvos sprendimai (Decisiones Lituanicae 1563, lietuvių kalba 2007) apžvelgė Antikos ir Renesanso teisininkų darbus, atvėrė romėnų teisės bei pasaulėžiūros kontekstą, įvertino savo epochos teisininkų darbuose esančius teiginius, teisinius atvejus iliustravo pavyzdžiais iš klasikinės literatūros, tautos tradicijų; veikalas buvo žinomas Europoje, naudojamas iki 18 a. pradžios. Lietuvių kalba dar išleista Rinktiniai eilėraščiai (2008).
532