Petras Ruseckas
Rusẽckas Petras 1883 07 08Baubliškių vienkiemis (Panemunėlio vlsč.) 1945 12 08Karlago Prostornyj skyrius (Karagandos sr.), lietuvių spaudos darbuotojas, publicistas, politinis, visuomenės ir karo veikėjas. Majoras (1923). Apie 1900 apsigyveno Odesoje, dirbo knygyne. Su čia atitremtais lietuvių knygnešiais įkūrė slaptą lietuvišką draugiją, tapo jos knygininku, rūpinosi draudžiamosios lietuviškos spaudos pristatymu į Odesą. Nuo 1903 bendradarbiavo lietuvių spaudoje. 1904–05 tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, per Rusijos 1905–07 revoliuciją Ufoje (Baškirija) dalyvavo kareivių bruzdėjimuose, už tai jam grėsė karo lauko teismas. Pabėgęs iš kariuomenės nelegaliai grįžo į Vilnių, 1905 12 Didžiojo Vilniaus seimo delegatas. Kūrė Lietuvos valstiečių sąjungą, rengė jos programą ir įstatus. Suimtas pusę metų kalėjo Kalvarijos kalėjime. Dirbo savaitraščio Lietuvos ūkininkas redakcijoje. 1908 išvykęs mokytis į Sankt Peterburgą įkliuvo kaip buvęs dezertyras, kalintas.
Petras Ruseckas (apie 1920; Maironio lietuvių literatūros muziejus)
1911 išėjęs į laisvę grįžo į Vilnių. Nuo 1912 dirbo laikraščio Lietuvos žinios redakcijoje. Per I pasaulinį karą mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, 1915 baigė Kijevo karo mokyklą, kovėsi fronte, pateko į vokiečių nelaisvę.
Grįžęs į Lietuvą 1918 11 savanoriu stojo į jos kariuomenę. Krašto apsaugos ministerijoje įkūrė Literatūros skyrių ir jam vadovavo; vertė, redagavo straipsnius karine tematika, išleido Įgulos, Lauko tarnybos, Rikiuotės ir kitus statutus, įsteigė ir redagavo žurnalus Karys ir Atspindžiai. 1919 10 paskirtas į Generalinio štabo Literatūros skyrių. 1920–22 Steigiamojo Seimo atstovas (nuo Lietuvos valstiečių sąjungos); iš kariuomenės atleistas. Seime dirbo Vyriausiajame Lietuvos gynimo komitete, buvo Krašto apsaugos komisijos pirmininkas. Nuo 1922 tarnavo Generalinio štabo Karo mokslo skyriuje, nuo 1923 buvo Krašto apsaugos ministerijos terminologijos komisijos narys. 1925 išėjęs į atsargą buvo Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje. 1941–44 per nacių Vokietijos okupaciją rašė bolševizmą smerkiančius straipsnius. SSRS vėl okupavus lietuvą 1944 suimtas, 1945 NKVD karinio tribunolo nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas ir žuvo Karlage.
Parašė ir parengė 26 knygas: 4 atsiminimų rinkinius – Knygnešys (2 tomai, 1926–28), Baudžiava (1936), Savanorių žygiai (2 tomai, 1937) ir Lietuva Didžiajame kare (1939), knygas Mūsų įžymieji žmonės (1934), Pasaulio lietuviai (1935) ir kitas.
II rūšies Vyčio Kryžiaus 3 (1928) ir Vytauto Didžiojo 4 (1938) laipsnio ordinai.
L: B. Kaluškevičius, K. Misius Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904 Vilnius 2004; Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 6 Vilnius 2006.