Šniukštà Petras 1877 11 24Zopelskiai (Šiluvos vlsč.) 1952 11 22Šilutė, Lietuvos karo veikėjas, teisininkas. Generolas (1935). 1903 baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1903–04 tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės artilerijos pulke Kaune. 1904–07 prisiekusiojo advokato padėjėjas Panevėžyje ir Mintaujoje (dabar Jelgava), 1907–15 dirbo Mintaujos teisme. Prasidėjus I pasauliniam karui buvo Nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto pirmininkas Mintaujoje, vėliau – Oriole. 1918 grįžęs į Lietuvą dirbo Lietuvos Tarybos komisijoje, buvo Teisingumo departamento direktorius, Vilniaus miesto taikos teisėjas, Vyriausiojo tribunolo prokuroro padėjėjas. 1919 07 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Armijos teismo (nuo 1922 Kariuomenės teismas) pirmininku. 1922–26 dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose (nuo 1923 Aukštieji karininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursai).
Petras Šniukšta
1934–35 krašto apsaugos ministras. 1935 paleistas į atsargą. 1935–36 Valstybės Tarybos narys. Vėliau dirbo advokatu.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą suimtas, kalintas Telšiuose, Kaune. 1941 06 12 Karo tribunolo nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties, 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui išlaisvintas. 1944 vasarą traukėsi į Vokietiją, tačiau SSRS kariuomenės atkirstas grįžo į Lietuvą.
Vyčio Kryžiaus II rūšies 1 (1921), 2 (1926), Gedimino 2 (1928), 1 (1938) ir Vytauto Didžiojo 2 (1930) laipsnio ordinai.
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 7 Vilnius 2007.
1947