petraševskininkai

petrašèvskininkai, Rusijos demokratinės inteligentijos bendrija, kuri 1844–49 rinkdavosi M. Petraševskio namuose Sankt Peterburge (čia buvo sukaupta didžiausia Rusijoje nelegalios – ir socialistinės – literatūros biblioteka). Nuo 1845 rudens petraševskininkai rinkdavosi kas savaitę (penktadieniais). Petraševskininkai buvo gana įvairių pažiūrų, juos vienijo siekiai pertvarkyti vienvaldystę ir Rusijos valstybinę santvarką. Jie studijavo prancūzų utopinio socializmo atstovų, vokiečių filosofų veikalus, diskutavo valstybės reformų, baudžiavos panaikinimo klausimais, parengė tarptautinių žodžių žodyną (jame buvo aiškinama ir žodžių demokratija, revoliucija reikšmė). Tautų pavasario Vakarų Europoje paveikti nuo 1848 petraševskininkai aktyviau kėlė politinius klausimus, būrėsi į bendraminčių būrelius. Vieno jų susirinkime 1849 pirmą kartą viešai perskaitytas V. Belinskio laiškas N. Gogoliui. Radikaliausiai nusiteikę petraševskininkai ėmė rinktis N. Spešnevo namuose, 1848 pabaigoje–1849 pradžioje jie mėgino kurti slaptą organizaciją ir steigti pogrindinę spaustuvę. 1849 04 visi petraševskininkai buvo suimti. Iš 123 tardytų asmenų 22 perduoti karo teismui, 21 iš jų nuteistas mirti. Mirties bausmė pakeista ilgamete katorga (apie tai nuteistiesiems pranešta tik mirties bausmės vykdymo vietoje). Tarp petraševskininkų buvo rašytojai F. Dostojevskis, A. Pleščejevas, S. Durovas ir kiti.