Petrašiūnų elektrinė

Petrašinų elektrnė, Petrašinų šilumnė elektrnė, Lietuvos termofikacinė elektrinė Kauno Petrašiūnų mikrorajone.

Veikla

Petrašiūnų elektrinė

Gamina ir tiekia šilumos (garą, termofikacinį vandenį) ir elektros energiją. Šiluminė galia 314,6 MW, elektrinė galia – 8 MW. Turi du garo katilus ir keturis vandens šildymo katilus šilumos energijai, garo turbiną elektros energijai gaminti. Pagrindinis kuras – gamtinės dujos ir biokuras, rezervinis – mazutas.

Istorija

Pradėjo veikti 1930 11 11 kaip šiluminė elektrinė (iki Antrojo pasaulinio karo buvo didžiausia elektrinė Lietuvoje), tapo pagrindine elektros energijos tiekėja Kaunui, jo priemiesčiams ir gretimiems miestams (Birštonui, Jonavai, Palemonui, Panemunei, Prienams ir kitiems). Turėjo dvi garo turbinas po 3,2 MW (1938 pradėjo veikti trečiasis 10 MW galios turboagregatas), tris garo katilus, kūrenamus durpėmis ir akmens anglimis. 1944 elektrinė susprogdinta besitraukiančios vokiečių kariuomenės, atstatyta 1946. 1951–1958 Petrašiūnų elektrinėje įrengti 4 nauji turboagregatai po 12 MW, bendroji jos elektrinė galia padidėjo iki 60,5 MW. 1963–1966 pertvarkyta į termofikacinę elektrinę (elektrinė galia sumažinta iki 42 MW), tiekiančią šilumos energiją Kauno pramonės įmonėms ir gyventojams. 1975 prijungta prie Kauno termofikacinės elektrinės, pamažu mažinant elektrinę galią ir didinant šilumos energijos gamybą.

Petrašiūnų elektrinės statyba (1930; © Kauno IX forto muziejus)

Nuo 1997 Petrašiūnų elektrinė priklauso bendrovei Kauno energija. 2015 pagamino 191 GWh šilumos energijos. 2015 pradėti eksploatuoti du nauji vandens šildymo katilai po 12 MW, kūrenami biokuru, 2017 – gamtinėmis dujomis arba skystu kuru kūrenamas 19,8 MW galios vandens šildymo katilas. 2022 vietoj senojo plytinio dūmtraukio pastatytas naujas 80,6 m aukščio ir 76 t sveriantis dūmtraukis iš lakštinio plieno su virpesių slopintuvu.