petrochèmija (petro…+ chemija) petrologijos šaka, nagrinėjanti cheminių elementų pasiskirstymo uolienose ir jas sudarančiuose mineraluose dėsningumus bei uolienų susidarymo cheminius procesus. Pagal uolienų ir mineralų cheminės analizės duomenis, pasirinkus perskaičiavimo sistemą, išreiškiamas oksidų kiekis, leidžiantis rasti dėsningą uolienos cheminės ir mineralinės sudėties ryšį. Yra įvairių petrocheminių perskaičiavimo sistemų bei metodų (pvz., uolienų mikrokomponentinė sudėtis). Petrochemijos svarbiausi uždaviniai: gauti visokeriopą uolienų ir jų formacijų cheminės sudėties charakteristiką, sudaryti natūralius petrocheminių uolienų standartus (uolienų cheminės sudėties etalonus), kurti uolienų sistematiką, facijų ir formacijų analizės petrocheminius kriterijus, išaiškinti magminių kompleksų metalogenetinę specializaciją, modeliuoti petrogenetinius procesus. Pagal uolienų ir mineralų analizės duomenis nustatomi cheminės sudėties empiriniai parametrai. Remiantis panašių į gamtines dirbtinių sistemų tyrimo duomenimis aiškinama uolienų kilmė. Daroma uolienų mineraloginių asociacijų egzistavimo sąlygų ir raidos paragenetinė, t. p. Žemės plutos cheminių elementų pasiskirstymo analizė. Petrochemijos metodinis pagrindas – uolienų cheminės analizės duomenų įvairios perskaičiavimo sistemos. Įvairiais petrocheminiais uolienų tyrimo metodais (sudarant tam tikras pertrochemines diagramas) galima išskirti uolienų pasaulines petrochemines serijas: toleitinę, karbonatinę-šarminę, subšarminę ir šarminę. Konkrečiuose regionuose galima išskirti petrochemines serijas, kurios atspindi regioninių struktūrų magmatizmo petrocheminius savitumus (pvz., Kurilų salų lanko toleitinė serija). Petrochemijos terminą 1944 sukūrė ir perskaičiavimo sistemą pagal aliuminio oksido kiekį pirmasis pavartojo rusų geologas A. Zavarickis. Lietuvoje petrocheminius tyrimus vykdė S. Marfinas, G. Motuza, G. Skridlaitė ir kiti.
1417