Petronėlė Orintaitė
Orintáitė Petronėlė 1905 02 18Liepalotai (Būblelių vlsč., Šakių apskr.) 1999 12 16Los Andželas (2000 palaidota Kudirkos Naumiestyje), lietuvių rašytoja. 1929 baigė Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Mokytojavo įvairiose gimnazijose. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1945–49 dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Augsburgo lietuvių gimnazijoje. 1949 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, gyveno Čikagoje, nuo 1959 Los Andžele.
Kūryba
Eilėraščius ir apsakymus spausdino žurnaluose Naujoji vaidilutė, Naujoji Romuva, Dienovidis, laikraštyje Lietuvos aidas. Pirmojoje lyrikos knygoje Vingių vingiai (1930) derinama liaudies dainų poetika ir sentimentalaus romanso tradicija, linkstama į realistinį vaizdą. Vėlesniuose eilėraščiuose (rinkiniai Dirvonų dukterims 1939, Šulinys sodyboj 1950, Liūdnai linguoja lelija 1967, poemų rinkinys Legendų liepsnos 1986) vyrauja tėvynės ilgesio motyvai, romantiškas požiūris į Lietuvos istoriją.
Petronėlė Orintaitė
Romanas Paslėpta žaizda (1934 21991) – kompoziciškai vientisiausias kūrinys, priskirtinas psichologinei prozai. Jame realistiškai pasakojama šeimos irimo drama, demonstruojamas feministinis požiūris į pragmatizmu pagrįstą santuoką, pabrėžiama moters savigarbos, individualios laisvės būtinybė. Romane Daubiškės inteligentai (1937 31991) vaizduojamas rutinoje paskendęs provincijos inteligentų gyvenimas. Išleido apysakų rinkinį Iš sostinės (1932), novelių rinkinius Jurgučio pieva (1938), Marti iš miesto (1948), legendą Viligailė (1951), apysakų ir apybraižų rinkinį Grožvylės meilė (1955), eiliuotą apysaką Tafilė nuo Kražantės (1959), istorinį romaną Erelių kuorai (1976 21992). Publicistinėje knygoje Kviečiai ir raugės (1938) svarstomos moters teisės šeimoje ir viešajame gyvenime.
Parašė atsiminimų knygą apie S. Nėrį Ką laumės lėmė (1965 22001), dokumentinių apybraižų (rinkinys Liepalotų medynuose 1971). Atsiminimams būdinga emocinga, ekspresyvi kalba, objetyvus vertinimas, ryškūs V. Krėvės, V. Mykolaičio-Putino, J. Jablonskio, L. Karsavino, B. Sruogos portretai. Balės Vaivorytės (1948 ir Balės Voveraitės) slapyvardžiu išleido knygų vaikams ir jaunimui (Kiškio lūpa, Žirgonė ir Gailė, Lietuvos keliu, visos 1948, Mano švilpa 1949, Viltrakių vaikai 1952 31995, Nardžio pulkas 1962), istorinę poemą Lietuva graži tėvynė (1972).
Dar išleista poezijos rinktinė Pro mėlyną skliautą (2002). P. Orintaitės kūryba versta į anglų, latvių, lenkų, švedų, vokiečių kalbas.
Balė Vaivorytė; Balė Voveraitė
L: J. Kundrotas Gyvenimas – kaip legenda: štrichai rašytojos Petronėlės Orintaitės portretui Kaunas 2000; Pokalbiai: Petronėlės Orintaitės ir Vytauto Čepliausko laiškai Kaunas 2000; Orintaitė – rašytoja ir rašytojų mokytoja: prisiminimai, straipsniai, eilėraščiai / sud. B. Juškienė, A. Velioniškienė Kaunas 2005.
1899