Petronėlė Sirutytė

Sirutýtė Petronėlė, Lastenė 1897 08 09Dalginė (Liudvinavo vlsč.) 1981 02 28Kaunas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui ir visuomenės veikėja. Pedagogė, vertėja.

1914 baigusi Marijampolės mergaičių gimnaziją mokytojavo Liudvinavo mokykloje. 1915 baigė gailestingųjų seserų kursus Vilniuje. Iki 1916 dirbo ligoninėse. 1916–18 studijavo istoriją Maskvos aukštuosiuose moterų kursuose. 1918–23 mokytojavo Marijampolėje, nuo 1923 – Kaune; nuo 1940 buvo gimnazijos direktorė. 1928 baigė Lietuvos universitetą. Buvo skautų veikėja, redagavo skaučių žurnalą Vadovė.

Petronėlė Sirutytė

Per nacių okupaciją (1941–44) iš Kauno geto slapta gabeno ir savo bute slėpė žydų vaikus, organizavo jų gelbėjimą. 1944–45 dėstė Kauno universitete, suorganizavo vadinamąjį Darbininkų fakultetą, jo direktorė. 1945 už memorandumo dėl Lietuvos neteisėto aneksavimo rengimą SSRS karo tribunolo nuteista; 1946–53 kalinta Uchtos lageryje. Grįžusi į Lietuvą dirbo Kauno politechnikos institute.

Išvertė: A. Čechovo Girinis (1921), I. Surgučiovo Rudens smuikai (1922), R. Vipperio Vidurinių amžių istorija (1922 ³1925) ir Naujoji istorija (1925), J. O. Curwoodo Šiaurės klajūnai (1937).

Pasaulio tautų teisuolė (2000).

-Petronėlė Sirutytė; -Petronėlė Lastienė