Pfálcas (Pfalz), Šventosios Romos imperijos imperatoriui pavaldaus pfalcgrafo valdos. Buvo suskirstytas į du geografiškai nesusijusius regionus: Reino, arba Žemutinis Pfalcas, ir Aukštutinis Pfalcas.
10 a. buvo sukurtas Lotaringijos Pfalcas, kurio ribos nėra tiksliai žinomos. 12 a. Lotaringijos pfalcgrafo pareigybė neteko karinės svarbos, jo valdoma teritorija sumažinta, paliktos žemės tarp Reino upės intakų Maino ir Neckaro (centras Heidelbergas). 1214 šios valdos atiteko Bavarijos kunigaikščiams Vitelsbachams, jų viena ar kita atšaka vėliau ir valdė. 1329 Bavarijos Šiaurės marka (Bavarijos dalis į šiaurę nuo Dunojaus upės) iš Bavarijos Vitelsbachų perėjo giminės atšakai, valdančiai Reino Pfalcą, ir pradėta vadinti Aukštutiniu Pfalcu.
Pfalco ribos ilgainiui kaitaliojosi. Per Napoleono karus Pfalco žemės į vakarus nuo Reino buvo prijungtos prie Prancūzijos. Vienos kongresas (1814–15) žemes į rytus nuo Reino grąžino Vitelsbachams (nuo 1805 Bavarijos karalių dinastija), nuo 1838 jos vėl vadintos Pfalcu. Po II pasaulinio karo dalis Reino Pfalco žemių atiteko naujai sudarytai Reino Pfalco žemei.
-Palatinatas