Philip Hallen Dybvig

Dybvig Philip Hallen (Filipas Halenas Dbvigas) 1955 05 22Gainesville (Floridos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas. Dr. (1979).

Išsilavinimas ir darbinė veikla

1976 Indianos universitete (Bloomingtonas, Indianos valstija) baigė matematikos ir fizikos bakalauro studijas, 1978 Yaleʼio universitete – ekonomikos magistrantūros studijas ir 1979 doktorantūrą. Nuo 1980 dėstė Princetono universitete, nuo 1981 – Yaleʼio universitete, nuo 1988 – Vašingtono universiteto Olino verslo mokykloje (Saint Louisas, Misūrio valstija; 2022 10 buvusių studentų apkaltintas seksualiniu priekabiavimu išėjo akademinių atostogų iki 2023 07; kaltinimus neigė); profesorius (1986). 2010–21 kviestinis Pietvakarių finansų ir ekonomikos universiteto (Čengdu, Kinija) Finansų studijų instituto direktorius. Buvo daugelio mokslinių žurnalų (Finance and Stochastics, Journal of Economic Theory, Journal of Finance, Journal of Financial Intermediation, Journal of Financial and Quantitative Analysis, Review of Financial Studies) redaktorius arba redakcinių kolegijų narys. Konsultavo šalies vyriausybę, įvairias organizacijas ir privačius asmenis.

Philip Hallen Dybvig

Mokslinė veikla

Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: bankininkystė, finansų krizės, finansų rinkos, įmonių finansai, finansinių aktyvų kainodara.

20 a. 9 dešimtmečio pradžioje kartu su D. W. Diamondu padėjo šiuolaikinio bankų veiklos reguliavimo pagrindus – sukūrė matematinį Diamondo ir Dybvigo modelį, paaiškinantį, kaip bankai dėl savo vaidmens visuomenėje tampa pažeidžiami ir kaip sumažinti šį pažeidžiamumą. Bankai, veikdami kaip finansiniai tarpininkai, trumpalaikius namų ūkių indėlius paverčia ilgalaikiais kreditais, tačiau iškyla du pagrindiniai konfliktai: skolintojai nori atgauti pinigus kuo greičiau, o kredito gavėjai nori grąžinti kreditą per kuo ilgesnį laikotarpį. Kuo daugiau lėšų nukreipiama kreditams teikti ir investicijoms, tuo bankai tampa pažeidžiamesni pasklidus gandams apie gresiantį jų žlugimą ir iš tikrųjų gali žlugti pritrūkus lėšų, kai indėlininkai masiškai atsiima savo indėlius. Tam kelią galima užkirsti indėlius apdraudžiant valstybės lėšomis ir bankų veiklos reguliavimo priemonėmis sumažinus bankų norą įsigyti nelikvidžių aktyvų ir teikti rizikingas paskolas.

Bendradarbiaudamas su kinų ekonomistais Ph. H. Dybvigas domėjosi kova su korupcija Kinijos žemutiniuose valdžios lygmenyse ir privačių universitetų finansavimu. Pastebėjo, kad klasikinės taisyklės, kurių laikosi patikos fondai, nėra optimalios ir nepadeda išsaugoti kapitalo ilguoju laikotarpiu.

Veikalai

Paskelbė (vienas ir su kitais) apie 60 mokslinių straipsnių, svarbiausias – Bankų panika, indėlių draudimas ir likvidumas (Bank Runs, Deposit Insurance, and Liquidity, su D. W. Diamondu, 1983). Vadovėliai: Asmeniniai kompiuteriai vadovams (Personal Computing for Managers 1986), Lotus pamoka (The Lotus Tutorial 1987).

Apdovanojimai

Kinijos centrinės vyriausybės Draugystės apdovanojimas (2014). Nobelio ekonomikos premija (2022, su B. Sh. Bernanke ir D. W. Diamondu) už bankų ir finansų krizių tyrimus.