Philip Kitcher

Kitcher Philip (Filipas Kčeris) 1947 02 20Londonas, anglų ir Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas. Dr. (1974). Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (2002).

Išsilavinimas ir veikla

1969 baigė Kembridžo universitetą, 1974 Princetono universitete įgijo daktaro laipsnį. 1974–83 dėstė Vermonto, 1983–86 – Minesotos, 1986–99 – Kalifornijos (San Diego) universitete. Nuo 1998 dėsto Kolumbijos universitete. 1994–99 redagavo žurnalą Philosophy of Science. Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (1997–98). Daugiausia plėtoja mokslo filosofiją (matematikos filosofiją, biologijos filosofiją), literatūros filosofiją, etiką, pragmatizmą. Nagrinėja mokslinių tyrimų etines ir politines problemas, moralės ir altruizmo pažangą, mokslo ir religijos priešpriešą.

Philip Kitcher (2009)

Mokslo filosofija

Ph. Kitcheris suformulavo tris gero mokslo kriterijus: pagalbinė hipotezė turi būti patikrinama nepriklausomai nuo teorijos, kurią ši hipotezė turėtų patvirtinti; geros teorijos turi turėti vienodą strategiją (arba keletą panašių), kaip spręsti įvairius mokslo uždavinius; gera teorija turėtų būti vaisinga ir kelti naujus klausimus. Mokslo teorijas prilygino žemėlapiams – kaip nėra vienintelio kelio tarp geografinių objektų, taip nėra ir vienintelės teisingos teorijos. Mokslas ieško ne bet kokių, bet reikšmingų tiesų, teorijos turi atitikti visuomenės poreikius.

Literatūros filosofija

Literatūros filosofijoje ir estetikoje plėtoja vadinamojo sintetinio komplekso, kaip pagrindinio meno kūrinio galios elemento, idėją. Sintetinį kompleksą sudaro psichologinių nuostatų, kurias formuoja meno kūrinys, visuma. Pasak Ph. Kitcherio, kai skaitomas literatūros kūrinys, sužadinama vaizduotė, jaučiamos įvairios emocijos, kurios siejasi su kitomis emocijomis ir polinkiais. Šios emocijų sąveikos padariniai gali būti visiškai netikėti, pvz., galima pradėti jausti simpatiją žmogaus tipui, kuris anksčiau buvo vertinamas priešiškai. Ph. Kitcheris teigia, kad literatūra gali turėti filosofinę reikšmę, jei ji suteikia naują požiūrį į tikrovę ar pasiūlo naują mąstymo būdą. Literatūroje filosofuojama ne logiškai argumentuojant, bet pavaizduojant. Filosofijos aspektu nagrinėjo T. Manno, J. Joyceʼo kūrinius.

Veikalai

Parašė veikalus: Įžeisti mokslą (Abusing Science 1982), Matematinių žinių prigimtis (The Nature of Mathematical Knowledge 1983), Nepamatuotos ambicijos: Sociobiologija ir žmogaus prigimties paieška (Vaulting Ambition: Sociobiology and the Quest for Human Nature 1985), Būsimos gyvybės (The Lives to Come 1996), Mokslas, tiesa ir demokratija (Science, Truth, and Democracy 2001), Mendelio veidrodyje (In Mendelʼs Mirror 2003), Rasti pabaigą (Finding an Ending, su Richardu Schachtu, 2004), Gyvenant su Darwinu (Living with Darwin 2007), Joyceʼo kaleidoskopas (Joyceʼs Kaleidoscope 2007), Etinis projektas (The Ethical Project 2011), Mokslas demokratiškoje visuomenėje (Science in a Democratic Society 2011), Pragmatizmo preliudijos (Preludes to Pragmatism 2012), Mirtys Venecijoje (Deaths in Venice 2013), Gyvenimas po tikėjimo (Life After Faith 2014), Dorovės pažanga (Moral Progress 2021).