Peebles Phillip James Edwin (Filipas Džeimsas Edvinas Pýblsas) 1935 04 25Winnipeg, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų astrofizikas. Dr. (1962). Amerikos menų ir mokslų akademijos (1977), Londono karališkosios draugijos (1982), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1988) narys.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1958 baigė Manitobos universitetą. Nuo 1962 dirbo ir dėstė Princetono universitete; profesorius (1972; nuo 2000 profesorius emeritas).
Mokslinė veikla
20 a. 7 dešimtmetyje pradėjo domėtis Visatos susidarymu, plėtojo Didžiojo Sprogimo teoriją. Dauguma jo darbų buvo fizinės kosmologijos srities, kuri tuo metu buvo labai nepopuliari. Nepaisant to Ph. J. E. Peebleso darbai turėjo nemenką įtaką kuriant Didžiojo Sprogimo nukleosintezės teorijos modelį. Kartu su R. H. Dickeʼu ir kitais numatė kosminių mikrobangų foninę spinduliuotę. Nemenkas jo indėlis buvo tiriant tamsiąją medžiagą ir tamsiąją energiją. Ph. J. E. Peeblesas yra kosminės struktūros formavimosi teorijos pradininkas. Jo dėka įrodyta, kad struktūrai formuotis būtina tamsioji medžiaga, kuri su įprastine medžiaga sąveikauja tik gravitaciškai. Jis padėjo pagrindus beveik visiems šiuolaikiniams kosmologijos tyrimams (tiek teoriniams, tiek eksperimentiniams), spėlionėmis paremtą sritį paversdamas tiksliuoju mokslu.
Phillip James Edwin Peebles
Ph. J. E. Peeblesas yra iškėlęs daug inovatyvių idėjų, kurias patvirtino (pirminio izokreivumo barijonų modelis, tamsiõsios medžiagos problema, galaktikų su skersėmis formavimasis) ir galimai patvirtins kiti mokslininkai. Ph. J. E. Peebleso teoriniai skaičiavimai reikšmingai prisidėjo prie augančio supratimo apie kosminių struktūrų formavimosi spartą, jų tipinius dydžius ir šių savybių sąsają su Visatos pagrindinėmis sudedamosiomis dalimis.
Ph. J. E. Peebleso vardu pavadintas asteoidas nr. 18 242.
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (2019, su M. G. É. Mayoru ir D. P. Queloz).
3203