pianolà (it.), fonolà (vok. Phonola), muzikos instrumentas – mechaninis fortepijonas arba pianinas. Tai pneumatiškai veikiantis įtaisas, įrengtas fortepijono, pianino viduje arba kaip priedėlis, pristumiamas prie bet kurio fortepijono ar pianino. Muzikinė programa užkoduota perforuotoje popieriaus juostoje. Popieriaus skylutės, praleisdamos siurbiamą orą, išjudindavo klavišus nuspaudžiančias svirteles. Kai kuriuos grojimo niuansus (tempą, frazuotę, dinamiką) buvo galima reguliuoti kartu minant orą paduodančias dumples. Vėliau visi atlikimo niuansai buvo užfiksuojami perforuotoje popieriaus juostoje (išliko A. Skriabino, A. Rubinšteino, F. B. Busoni, C. A. Debussy, E. H. Griego, G. Mahlerio, R. Strausso ir kitų žymių muzikų įgrotos pjesės), orui siurbti pritaikytas elektros variklis. Pianola išrasta 1860 Jungtinėse Amerikos Valstijose.
mechaninis fortepijonas
1932