Piaseczno (Piasèčnas), miestas Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, apie 16 km į pietus nuo Varšuvos (priklauso jos aglomeracijai); apskrities centras.
51 945 gyventojai (2021). Piaseczno įsikūręs prie Jeziorkos upės (Vyslos intakas). Pro Piaseczno eina Varšuvos–Krokuvos geležinkelis. Elektronikos (Thomson Technicolor Polska Sp. įmonės), maisto, siuvimo, chemijos (kosmetikos), poligrafijos, popieriaus, statybinių medžiagų pramonė, mašinų, medicinos instrumentų, žaislų gamyba. Dirbančiųjų Varšuvoje gyvenamieji namai. Krašto muziejus. Netoli Piaseczno yra Chojnówo kraštovaizdžio parkas.
Architektūra
Vėlyvosios gotikos Šv. Onos bažnyčia (apie 1565, 1736 interjeras įgavo baroko bruožų), klasicistinė klebonija (18 a. pabaiga–19 a. pradžia, dabar muziejus), rotušė (1823, architektas H. Szpilowskis), romantizmo stiliaus dvarelis, vadinamoji Poniatówka (19 a. pradžia), medinė varpinė (19 a. pirma pusė).
Istorija
14 a. buvo kaimas. Miesto teisės nuo 1429 (išskyrus 1870–1916). 15 a.–17 a. pirmoje pusėje amatų ir prekybos centras. 1526–1795 karališkosios šeimos nuosavybė. Smarkiai suniokotas per 17 a. vidurio ir 18 a. pradžios karus su Švedija.
Per Kosciuškos sukilimą 1794 07 sukilėliai prie Piaseczno įveikė Rusijos ir Prūsijos kariuomenę. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo nuo 1795 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–15 – Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei).
19 a. pirmoje pusėje plėtota smulkioji pramonė. Miesto plėtra dar paspartėjo 1898 iki Piaseczno nutiesus siaurąjį geležinkelį (1934 pertvarkytas į standartinį).
Per II pasaulinį karą mieste iki 1941 veikė getas (čia laikyti 2500 žydų buvo perkelti į Varšuvos getą).
1952 prie Piaseczno prijungtos gretimos gyvenvietės Iwiczna, Chyliczki ir Zalesie Dolne.
1952–75 ir nuo 1999 Piaseczno – apskrities centras.
2271