Piãstai (Piastowie), pirmoji Lenkijos kunigaikščių ir karalių dinastija, valdžiusi 10 a. antroje pusėje–1370 (lentelė). Pradininkas – pusiau legendinis valstietis Piastas. Pirmasis istorinis kunigaikštis Meška I 966 Lenkiją pakrikštijo. Jo sūnus Boleslovas I 1025 buvo vainikuotas karaliumi. Šiedu valdovai suvienijo beveik visas lenkų žemes. Po Boleslovo III Kreivaburnio, kuris padalijo Lenkiją sūnums, mirties (1138) susidarė kelios Piastų linijos: Silezijos (Vladislovo II Tremtinio palikuoniai), Didžiosios Lenkijos (Meškos III Senojo palikuoniai), Mažosios Lenkijos, Mazovijos ir Kujavijos (Kazimiero II Teisingojo palikuoniai). Piastų karališkoji linija baigėsi 1370 mirus Kazimierui III Didžiajam. Mazovijoje Piastai valdė iki 1526, Silezijoje – iki 1675. Piastais dinastiją pavadino 18 a. istorikas A. T. S. Naruszewiczius.
Piastų dinastijos kunigaikštis Kazimieras II Teisingasis (J. Matejko piešinys iš knygos Królowie i książęta: rysunki Jana Matejki, išleista Vienoje apie 1893, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
2271
1