Piauí (Piau), valstija Brazilijos šiaurės rytuose. Šiaurėje prieina prie Atlanto vandenyno (kranto linijos ilgis apie 65 km).
Plotas 252 400 km2. 3,28 mln. gyventojų (2020). Centras – Teresina (818 300 gyventojų, 2020); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Parnaíba (144,8), Picosas (62,3), Floriano (52,0), Piripiri (46,0).
Diduma Piauí teritorijos – neaukšti Brazilijos plokščiakalnio šiaurės rytinės dalies kalnagūbriai. Šiaurėje ir upių slėniuose – žemumos. Klimatas subekvatorinis, rytuose sausas (būna katastrofiškų sausrų), vakaruose drėgnas. Aukščiausia metų temperatūra 28–36 ºC, žemiausia 20–25 ºC. Per metus iškrinta nuo 600 mm kritulių (Piauí rytuose) iki 1500 mm (vakaruose); daugiausia lyja nuo spalio–gruodžio iki kovo–balandžio (apie 5 mėnesius nelyja).
Didžiausia upė – Parnaíba (ja eina Piauí riba su Maranhão valstija). Per Piauí teritoriją teka jos dešinieji intakai (Uruçuí Prêto, Gurguéia, Poti); yra periodinių upių. Dirvožemiai pietuose geležaliuminžemiai, šiaurėje – smėlžemiai. Beveik visa Piauí teritorija – pussausė katinga; upių slėniuose auga galeriniai miškai, pajūryje – mangrovės. 2 nacionaliniai parkai: Serra da Capivaros ir Sete Cidadeso.
Piauí – viena skurdžiausių Brazilijos valstijų. Pramonė menka; yra tekstilės, siuvimo, maisto, odų dirbimo, chemijos pramonės įmonių. Renkami ir perdirbami įvairūs palmių produktai. Auginama vilnamedžiai, maniokai, cukranendrės, bananai, ryžiai, kukurūzai, sojos (žemė kai kur dirbtinai drėkinama), veisiama avys, ožkos, galvijai. Per Piauí teritoriją eina Transamazonijos plentas. Prie Atlanto vandenyno ir Parnaíbos upės žiočių yra Parnaíbos jūrų uostas. Teresinos oro uostas.
Istorija
Dabartinėje Piauí teritorijoje aptikta daug ikiistorinių civilizacijų gyvavimą liudijančių archeologinių radinių; Piauí pietryčiuose esantis Serra da Capivaros nacionalinis parkas įtrauktas į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą (nuo 1991; jame yra daugiau kaip 400 archeologinių vietovių, daugiausia planetoje uolų piešinių vienoje vietoje).
16 a. čia apsigyveno pirmieji negausūs kolonistai (portugalai). 17 a. dabartinėje Piauí teritorijoje įsikūrė daug nuskurdusių bajorų, jėzuitų, t. p. buvo atvežta juodaodžių vergų. 17 a. pabaigoje pradėjo kurtis dideli gyvulių augintojų ūkiai. 18 a. svarbiausiomis Piauí ūkio šakomis tapo gyvulininkystė (ypač galvijininkystė), t. p. cukranendrių ir vilnamedžių auginimas; ūkis rėmėsi vergų darbu.
19 a. pradžioje Piauí nukentėjo per nepriklausomybės kovas ir sukilimus. 1832 įkurta Teresina (nuo 1852 Piauí administracinis centras). 20 a., ūkyje sumažėjus gyvulininkystės reikšmei, Piauí tapo viena neturtingiausių Brazilijos valstijų. Nuo 19 a. pradžios Piauí – Brazilijos provincija, nuo 1891 – valstija.