Picunda

Picunda (abchazų k.; Picùnda), gruz. Bičvinta (Bičvnta), miestas Sakartvele, Abchazijoje (2008 okupuota Rusijos), į pietryčius nuo Gagros.

4088 gyventojai (2020). Picunda įsikūrusi prie Juodosios jūros, Picundos kyšulyje, Bzybės upės slėnyje. Geležinkelio ir plento atšakos į Samtredijos–Soči geležinkelį ir plentą. Klimato kurortas. Gydoma kvėpavimo organų netuberkuliozinės, nervų sistemos funkcinės ligos, anemija. Sanatorijos, poilsio namai, pensionai, turistų bazė. Krašto muziejus. Soboras (pastatytas 9 a., dabar – koncertų salė), cerkvės (6–9 a.) griuvėsiai. Tvirtovė (romėnų pastatyta 2 a. antroje pusėje). Reliktinių pušų rezervatas.

Istorija

Miestą, vadintą Pitijumi, 4 a. pr. Kr. įkūrė graikai. 2 a. pr. Kr. romėnai čia pastatė tvirtovę, iki 1 a. pr. Kr. Pitijus priklausė Ponto karalystei. 3 a. po Kr. miestą nusiaubė skitai, 6 a. – persai. Nuo 8 a. priklausė Abchazijos, nuo 10 a. pabaigos – Sakartvelo karalystei. 14–15 a. čia buvo Genujos faktorija Pezonda. 17–18 a. priklausė Osmanų, nuo 19 a. – Rusijos imperijai.

1959–67 pastatytas didelis kurortinis kompleksas. Nuo 1990 valdoma Rusijos remiamų separatistų. 2007 suteiktos miesto teisės (1963–2007 miesto tipo gyvenvietė). 1959 buvo 911 gyventojų, 1989 – 10 146, 2003 – 3842, 2014 – 4147 gyventojai (surašymų duomenys).

Archeologiniai tyrinėjimai

Picundos griuvėsius 1888 Maskvos archeologų draugijos prašymu aprašė A. Pavlinovas. 1925 ekspedicija (vadovas A. Baškirovas) kasinėjo Picundos apylinkes, aprašė šventovių liekanas, akveduką, gyvenvietės liekanas. Nuo 1952 Picundą tyrė Sakartvelo mokslų akademijos Istorijos institutas. Rasta šventovių, įtvirtinimų, gyvenamųjų namų, pirčių griuvėsių, 4–5 a. bazilikos mozaikos liekanos, 8 a. Abchazijos valdovo antspaudas. Radiniai saugomi Tbilisio meno muziejuje.

V. Pačulia Picunda Tbilisi 1962.