pielonefritas

pielonefrtas (pyelonephritis < gr. pyelos – geldelė + nephros – inkstas), inksto intersticinio audinio, kanalėlių, taurelių ir geldelių uždegimas. Būna ūminis ir lėtinis, vienpusis (dažniausiai) arba abipusis. Sukelia dažniausia bakterijos (75–80 % – žarninės lazdelės, 10–15 % – paprastieji protėjai, klebsielės, stafilokokai, enterokokai). Sukėlėjai į inkstus dažniausia patenka per apatinius šlapimo takus (šlaplę, šlapimtakius), retai – per kraują (sergant sepsiu, pūlingomis kitų organų ligomis). Dažniau serga moterys dėl anatominių (trumpa šlaplė, šlaplės anga netoli nuo išangės) ir endokrininių (estrogenai didina polinkį sirgti šlapimo takų infekcija) ypatumų. Pielonefrito atsiradimą ir kartojimąsi lemia ir kiti veiksniai – šlapimo nutekėjimo sutrikimas ir šlapimo stazė (dėl inkstų ir šlapimo takų anomalijų, akmenligės, naviko, nėštumo, prostatos padidėjimo), šlapinimosi sutrikimas patyrus stuburo traumą, diagnostinės ar gydomosios invazinės procedūros (cistoskopija, kateterizavimas), imuninės sistemos nusilpimas.

Ūminis pielonefritas

Ūminiam pielonefritui būdinga staigi pradžia, karščiavimas su šaltkrėčiu, juosmens skausmas. Ligonį pykina, gali atsirasti pilvo, galvos, raumenų skausmas, viduriavimas, vėmimas. Jei infekcijos sukėlėjai patenka su šlapimu, kelias dienas prieš tai būna ūminio cistito požymių: dažnas šlapinimasis, nuolatinis noras šlapintis, net esant tuščiai šlapimo pūslei, šlapimo nelaikymas, šlapinimasis po truputį, skausmas virš sąvaržos. Sergant pielonefritu šlapimas darosi tamsesnis, drumstas, jame gali būti kraujo. Būna teigiamas inksto sutrenkimo simptomas. Pielonefrito komplikacijos – urosepsis, inksto supūliavimas, inkstų funkcijos nepakankamumas.

Lėtinis pielonefritas

Esant šlapimo takų akmenligei, šlapimo refliuksui, prostatos padidėjimui pielonefritas linkęs kartotis, vystosi lėtinis pielonefritas. Jam būdingi į ūminį pielonefritą panašūs paūmėjimai ir besimptomės ar mažasimptomės remisijos. Labiau pažeidžiamas vienas inkstas, ilgainiui jis randėja, traukiasi, vystosi lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Diagnozuojama atlikus šlapimo, kraujo tyrimą, šlapimo pasėlį. Kartojantis šlapimo takų infekcijai atliekama inkstų ir šlapimo pūslės echoskopija, ekskrecinė urograma. Gydoma antibiotikais, vartojama daug skysčių, spanguolių sulčių ar uogų, taikoma simptominė terapija, šalinamos šlapimo stazę sukeliančios priežastys.