pienininkỹstė, mokslas, tiriantis pieno sudėtį ir savybes, įvairių veiksnių sąlygotus jų pakitimus, geros kokybės pieno gavybos, laikymo ir pervežimo sąlygas, pieno produktų gamybos procesų būdus ir priemones, pieno ir pieno produktų kokybės ir saugos užtikrinimo tyrimo ir vertinimo metodus. Lietuvoje pienininkystės pagrindinės šakos: pienotyra, pieno higiena, pieno produktų technologija ir sauga. Pienotyra tiria pieno ir jo produktų cheminę sudėtį, pieno juslines, biochemines, fizikines, biologines ir technologines savybes bei joms darančius įtaką veiksnius (gyvulių laktaciją, amžių, sveikatos būklę, veislę, pašarus, šėrimą, laikymo sąlygas). Pieno higiena tiria pieno ir jo produktų mikroflorą, pieno teršimo šaltinius, priemones ir būdus jiems nustatyti bei šalinti, jų poveikį pieno ir pieno produktų kokybei, žmonių ir gyvulių užkrečiamųjų ligų plitimą per pieną ir pieno produktus, pienininkystėje naudojamas plovimo ir dezinfekavimo priemones, pieno pirminio apdorojimo ir perdirbimo būdus ir priemones. Pieno produktų technologija tiria pasterizuoto, sterilizuoto, ypač aukštoje temperatūroje išlaikyto pieno, rūgščių (raugintų) pieno produktų, sviesto, sūrių, pieno konservų, valgomųjų ledų ir pieno antrinių produktų (lieso pieno, pasukų, išrūgų) gamybos procesų būdus ir priemones. Pienininkystės klausimus nagrinėja Kauno technologijos universiteto Maisto institutas, Lietuvos sveikatos mokslų Veterinarijos akademija.
2561