Peno lãšo draugijà, labdaros organizacija, veikusi 1923–40 Kaune. Ją įsteigti paskatino Tarptautinė vaikų gelbėjimo sąjunga (Union Internationale de Secours aux Enfants), kuri buvo įkurta po I pasaulinio karo ir nuo karo nukentėjusiuose kraštuose steigė kūdikių ir vaikų globojimo punktus. Vieną tokį punktą su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi įsteigė Kaune. Draugijos steigėjas, iniciatorius ir pirmininkas – Lietuvos Respublikos prezidentas K. Grinius. Pagrindinis draugijos tikslas buvo kovoti su kūdikių ir motinų ligomis bei dideliu vaikų mirtingumu. Pieno lašo draugija turėjo pieno dalijimo stotis Kauno priemiesčiuose (Šančiuose, Vilijampolėje, Aleksote), 2 dieninius vaikų lopšelius-darželius, pieno perdirbimo gamyklą, 2 beturčių motinų globos įstaigas. Savo tikslams propaguoti leido kalendorius ir kitus leidinius. Per šventes vaikams buvo dalijamos dovanėlės, neturtingoms motinoms – pašalpos. 1937 draugijos lopšeliuose-darželiuose buvo 113 vaikų, maitinamų 3 kartus per dieną. Apie 60 % lėšų draugija gaudavo iš valdžios ir savivaldybės, kitas surinkdavo aukomis.
žaidžiantys vaikai Pieno lašo draugijos darželyje