peno liáukos (glandulae mammariae), žmogaus ir žinduolių gyvūnų porinės egzokrininės liaukos. Moterų ir gyvūnų patelių pieno liaukos laktacijos metu išskiria pieną, vyrų ir gyvūnų patinų pieno liaukos yra rudimentinės. Pieno liaukos išsivystė iš vamzdinių prakaito liaukų.
Žinduolių pieno liaukos
Primityviausios pieno liaukos yra kloakinių žinduolių. Jie dar neturi spenių, todėl liaukos atsiveria į plaukų maišelius pilvinės pusės liaukingame plotelyje. Varvantį nuo plaukų tirštą pieną nulaižo jaunikliai. Kitų žinduolių pieno liaukos susideda iš liaukinių pūslelių ir sudėtingai išsišakojusių latakų; užsibaigia speniais, kurių būna nuo 1 iki 14 porų. Daugumos žinduolių (kiaulių, šunų) speniai išsidėstę ant pilvo dviem eilėmis. Kanopinių ir banginių speniai būna kirkšnių srityje ir apie lytinę angą, primatų, šikšnosparnių ir straublinių – krūtinės srityje.
Žmogaus pieno liaukos
Žmogaus pieno liaukos yra krūtyse ant didžiojo krūtinės raumens. Suaugusios moters pieno liaukos susideda iš 5–15 skilčių – sudėtingų pūslinių liaukų su pieno latakais, atsiveriančiais krūties spenelio viršūnėje. Liaukas skiria skaidulinis jungiamasis ir riebalinis audinys, kuriame išsišakojusios kraujagyslės ir nervai. Skiltys susideda iš skiltelių, pastarąsias sudaro išsišakoję pieno latakai. Skiltelių pieno latakai ne laktacijos laikotarpiu yra aklini, per laktaciją ant jų atsiranda pūslelių, padengtų vienasluoksniu kubiniu epiteliu. Epitelio ląstelės (laktocitai) išskiria pieną, kuris kaupiasi pūslelės ertmėje. Pūslelei susitraukiant pienas išstumiamas į pieno lataką ir subėga į latako paplatėjimą, esantį prieš spenelį. Pieno liaukos užauga mergaitei lytiškai bręstant, nuolat kinta per mėnesinių ciklą, senatvėje sunyksta. Ypač pieno liaukos padidėja per nėštumą, gimdymą, laktaciją. Dažniausios ligos – mastitas, mastopatija, įvairūs navikai.