pieno separatorius: 1 – plūdė, 2 – vamzdelis, 3 – plūdinė kamera, 4 – grietinėlės rinktuvas, 5 – separuoto pieno rinktuvas, 6 – būgnas, 7, 8, 9 ir 13 – stovas, 10 – sliekratis, 11 – trapecinis diržas, 12 – elektros variklis, 14 – būgno aukščio reguliavimo varžtas, 15 – verpstas (sliekas)
peno separãtorius (lot. separator – skirtuvas), aparatas grietinėlei iš pieno atskirti, pienui valyti. Žemės ūkyje paplitę išcentriniai ir magnetiniai pieno separatoriai. Išcentrinis pieno separatorius išskiria iš pieno grietinėlę arba mechanines priemaišas (pieno valytuvas), kartais normalizuoja pieną (pieno normalizatorius). Pieno separatorius būna atviras (pienas ir grietinėlė neizoliuoti nuo aplinkos oro), pusiau uždaras (pienas į pieno separatorių tiekiamas atvirais vamzdžiais, grietinėlė ir separuotas pienas išteka uždarais vamzdžiais) ir uždaras (pienas, grietinėlė ir separuotas pienas izoliuoti nuo aplinkos oro). Pieno separatoriaus pagrindinės dalys yra plūdinė kamera su kalibruotu vamzdeliu, būgnas, grietinėlės ir separuoto pieno rinktuvai, pavaros ir stovas. Būgnas turi dugną su centriniu vamzdeliu, lėkštutes, dangtį, grietinėlės riebumo reguliavimo sraigtą ir veržlę. Pieno separatorius veikia taip: būgnas įsukamas iki darbinio dažnio (100–150 apsisukimų per sekundę). Iki 35–40 °C pašildytas pienas tiekiamas į plūdinę kamerą. Iš jos pro kalibruotą vamzdelį patenka į besisukantį būgną, kuriame lėkštutės suskirsto pieną į plonus (apie 1 mm) sluoksnius. Veikiant išcentrinei jėgai didesnio tankio liesas pienas stumiamas toliau nuo centro, vidine gaubto sienele kyla aukštyn ir išteka į rinktuvą. Mažesnio tankio grietinėlė spaudžiama į centrą kyla aukštyn ir išteka į grietinėlės rinktuvą. Pieno separatorius varomas elektros varikliu arba rankomis. Pradėtas gaminti 1883.
2070
-separatorius