pentakiai, kai kurių augalų audiniuose (lapuose, stiebuose, šaknyse, žieduose, vaisiuose) esančios ląstelės ar jų grupės, kuriose kaupiasi pieniškosios sultys. Dažniausia pientakiai išsidėsto greta indų kūlelių karnienos arba antrinėje karnienoje. Pagal sandarą pientakiai skirstomi į paprastuosius ir nariuotuosius. Paprastieji pientakiai susidarę iš labai ilgų ląstelių, kurios būna šakotos arba nešakotos. Būdingi karpažolinių, klemalinių, stepukinių, šilkmedinių ir kitų šeimų augalams. Nariuotieji pientakiai susidarę iš daug tarpusavyje susijungusių ląstelių, visiškai ištirpus jų sienelėms arba jose susidarius angelėms. Būdingi astrinių, aguoninių, katilėlinių ir kitų šeimų augalams. Nariuotieji pientakiai skirstomi į susijungiančiuosius ir nesusijungiančiuosius. Augalą sužalojus, iš pientakių ima tekėti pieniškosios sultys, kurioms sukietėjus žaizda užsitraukia.
849