Pier Paolo Pasolini

Pasolini Pier Paolo (Pjeras Paolas Pazolnis) 1922 03 05Bolonija 1975 11 02Ostia (prie Romos; nužudytas; palaidotas Casarsoje, Friulis), italų kino režisierius ir teoretikas, rašytojas, scenaristas. Vienas originaliausių autorinio kino kūrėjų. 1945 baigė Bolonijos universitetą (romanų filologiją). Nuo 6 dešimtmečio rašė scenarijus kitų režisierių (M. Bolognini, F. Fellini), vėliau – savo filmams, kai kuriuose jų vaidino, kūrė jiems muziką. P. P. Pasolini išleido poezijos (lietuvių kalba išleista poezijos rinktinė Mano laiko religija ir kiti eilėraščiai 2021), prozos (romanai Gyvenimo berniūkščiai / Ragazzi di vita 1955, Žiaurus gyvenimas / Una vita violenta 1959, Teorema 1968) knygų. Parašė kalbotyros, literatūros mokslo ir kinotyros veikalų (straipsnių rinkinys Eretinis empirizmas / Empirismo eretico 1972), pjesių.

Pier Paolo Pasolini

P. P. Pasolini filmuojant Dekameroną Jemene

P. P. Pasolini ankstyvoji kūryba priskiriama vadinamojo liaudiškojo kino ciklui: Akatonė (1961, pagal savo romaną), Mama Roma (1962), iš dalies – Paukščiai ir paukšteliai (Uccellacci e uccellini 1966), jame realistiškai vaizduojami prie miesto gyvenimo nepritampantys marginalai, vaidina ir neprofesionalūs aktoriai. Vėlesniuose filmuose Evangelija pagal Matą (Il vangelo secondo Matteo 1964, Venecijos kino festivalio prizas), Edipas karalius (Edipo Re 1967, pagal Sofoklį), Teorema (1968), Kiaulidė (Porcile), Medėja (pagal Euripidą, abu 1969) derinama marksistinė filosofija ir krikščioniškos pažiūros, jiems būdinga antiburžuazinis patosas, froidistiniai elementai, žiaurumo estetika, atvira erotika.

8 dešimtmetyje sukurtai vadinamai Gyvenimo trilogijai – Dekameronas (1971, pagal G. Boccaccio, Berlyno kino festivalio prizas), Canterbury pasakojimai (I racconti di Canterbury 1972, pagal G. Chaucerį, Berlyno kino festivalio prizas), Tūkstančio ir vienos nakties gėlė (Il fiore delle mille e una notte 1974, Kanų kino festivalio prizas) būdinga savita poetinė kino kalba, turtinga vaizdinė raiška, renesanso tapybos ir Afrikos meno bruožai. Filme Salò, arba 120 Sodomos dienų (Salò o le 120 giornate di Sodoma 1975, pagal Markizą de Sade’ą) nagrinėta prievartos ištakos, siekta demaskuoti neofašizmą.

P. P. Pasolini. Filmo Medėja kadras (1969, Medėja – M. Callas)

1706