Piero Manzoni
Manzoni Piero (Pjeras Mandzònis) 1933 07 13Soncino (prie Milano) 1963 02 06Milanas, italų dailininkas. Vienas žymiausių minimalizmo, konceptualiojo meno atstovų. Mokėsi Breros akademijoje Milane. Kūrybai įtakos turėjo Y. Kleinas. 1957 su L. Fontana įkūrė Gruppo Nucleare; nuo 1958 grupės Zero narys. Paskelbė manifestą Meno išalkusios publikos dinamiškas meno vartojimas (Consumazione del‘arte dinamica del pubblico divorare l’arte 1960). Tyrinėjo įvairių medžiagų (vaško, klijų, kalkių, medvilnės, odos) plastines galimybes.
1950–62 tapė dažniausiai baltos spalvos monochromijas – vadinamąsias achromes. Kūrybai būdinga provokuojantys, dažnai kontroversiški raiškos būdai, netikėti sprendimai, ironija. Žymiausias projektas – Menininko išmatos (1961): 90 skardinių su P. Manzoni išmatomis buvo sandariai uždarytos ir pardavinėtos pagal jų svorį atitinkančią tos dienos aukso kainą, tuo pašiepiant meno komercializaciją. Kiti žymesni kūriniai: Menininko oras (užkonservuotas P. Manzoni iškvėptas oras), Linijos (abu 1960; ilgiausia linija brėžta ant 7200 m ilgio popieriaus rulono, vėliau supakuota į konteinerius), Gyvosios skulptūros (1961; P. Manzoni pasirašinėjo ant žmonių kūnų). 1959–60 su kitais leido avangardinį žurnalą Azimuth. Dalyvavo tarptautinėse parodose, po P. Manzoni mirties kūriniai eksponuoti Documenta Kasselyje (1968, 1977). P. Manzoni kūryba turėjo įtakos skurdžiojo meno raidai.
P. Manzoni. Achrome (1958; © LATGA / SIAE, 2020)
2967