Bourdieu Pierre (Pjeras Burdj) 1930 08 01Denguin (Atlanto Pirėnų departamentas) 2002 01 23Paryžius, prancūzų sociologas. Vienas įtakingiausių 20 a. pabaigos–21 a. pradžios sociologų. Sukūrė savo sociologijos mokyklą.
Išsilavinimas ir veikla
1953 baigė aukštąją pedagogikos mokyklą École normale supérieure. Šešto dešimtmečio pabaigoje Alžyre atliko etnologinius tyrimus, 1958–60 dirbo tiriamąjį darbą Alžyro universitete. 1961–64 dėstė Lilleʼio universitete. Nuo 1964 Europos sociologijos centro direktorius ir Aukštosios socialinių mokslų mokyklos Paryžiuje dėstytojas. 1981–2001 dėstė Collège de France; profesorius (1981). 1975 įsteigė, leido ir redagavo įtakingą mokslo žurnalą Actes de la recherches en sciences sociales. 1995 įkūrė socialinių tyrimų ir publicistikos leidinių leidyklą Raisons sʼagir.
Pierre Bourdieu
Tyrimų sritys ir idėjos
Tyrė sociologijos, kultūros, politikos, švietimo, meno, sociolingvistikos, bendrąsias socialinių mokslų epistemologijos problemas. Siekdamas įveikti socialiniuose moksluose paplitusias priešpriešas (subjektyvizmo ir objektyvizmo, konstruktyvizmo ir determinizmo, materializmo ir simbolizmo bei kitas) kūrė naujas sąvokas. Kultūrą aiškino kaip simbolių ir prasmių sistemą, padedančią išlaikyti socialinę nelygybę. Socialinį gyvenimą suprato kaip santykinai autonomiškų sričių – socialinių laukų – visumą. Socialiniai laukai turi savo hierarchiją ir dinamiką, nes vyksta socialinių veikėjų tarpusavo konkurencinė kova dėl valdžios ir įtakos. Sukūrė ir plėtojo habito (habitus) sąvoką. Habitą suprato kaip socialinio veikėjo neįsisąmonintus mąstymo būdus, nuostatas, sugebėjimus, įgytus socializacijos procese, padedančius veikti ir orientuotis socialiniame gyvenime. Habito ir praktinio proto sąvokas naudojo rutuliodamas veiksmo teoriją. Įtvirtino ir išvystė sociologinę kapitalo sąvoką. Kapitalą skirstė į socialinį, ekonominį (turtas), kultūrinį (išsilavinimas, sugebėjimai) ir simbolinį (prestižas, reputacija). Kūrė simbolinės prievartos, socialinės erdvės teorijas. Kritikavo racionalaus pasirinkimo teorijos principus, neoliberalizmą ir globalizmą.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Išrovimas: Alžyro tradicinio žemės ūkio krizė (Le déracinement: La crise de l'agriculture traditionnelle en Algérie 1964), Sociologijos amatas (Le Métier de sociologue, su Jeanu-Claudeʼu Chamboredonu ir Jeanu‑Claudeʼu Passeronu, 1967), Reprodukcija: Švietimo sistemos teorijos elementai (La Reproduction: Éléments pour une théorie du système d'enseignement, su J.‑C. Passeronu, 1970), Dominuojančios ideologijos kūrimas (La production de l’idéologie dominante, su Lucu Boltanski, 1976), Pranašumas (La Distinction 1979), Praktinis protas (Le Sens pratique 1980), Sociologijos klausimai (Questions de sociologie 1982), Akademinis žmogus (Homo academicus 1984), Aptarti daiktai (Choses dites 1987), Valstybės kilmingieji (La Noblesse d'État 1989), Meno taisyklės (Les Règles de l’art 1992), Įvadas į refleksyviąją sociologiją (An Invitation to Reflexive Sociology, su Loïcu Wacquantu, 1992, lietuvių kalba 2003), Praktinės logikos: Veiksmo teorija (Raisons pratiques: Sur la théorie de l’action 1994), Vyrų dominavimas (La domination masculine 1998), Ekonomikos socialinės struktūros (Les structures sociales de l'économie 2000).
L: Ž. Gaižutytė-Filipavičienė Pierreʼas Bourdieu ir socialiniai meno žaidimai Vilnius 2005.
2271