de Marivaux Pierre Carlet (Pjeras Karlė de Marivò), de Chamblain de Marivaux 1688 02 04Paryžius 1763 02 12Paryžius, prancūzų rašytojas. Prancūzų akademijos narys (1742). Studijavo teisę. Leido žurnalus Le Spectateur français (1722), L’Indigent philosophe (1728), Le Cabinet du philosophe (1734). Ankstyvojoje kūryboje, vykstant ginčui dėl senų (antikinių) ir naujų (šiuolaikinių) autorių, poemose Išvirkščias Telemachas (Télémaque travesti 1715), Išvirkščias Homeras (Homère travesti 1716) gynė gyvenamojo laikotarpio rašytojus. Parašė preciozinius romanus (preciozinė literatūra) Farsamonas, arba Šiandienis Don Kichotas (Pharsamon ou le Don Quichotte moderne 1712), Stebinantys simpatijos efektai (Les Effets surprenants de la sympatie 1713–14). Kūrė herojines, filosofines, mitologines, didaktines komedijas, išgarsėjo galantiškomis psichologinėmis meilės komedijomis: Meilės nugludintas Arlekinas (Arlequin poli par l’amour 1720), Meilės netikėtumas (La Surprise de l’amour 1722), Dviguba neištikimybė (La Double Inconstance 1723), Persirengęs princas (Le Prince travesti 1724), Antrasis meilės netikėtumas (La Seconde Surprise de l’amour 1727), Meilės ir atsitiktinumo žaismas (Le Jeu de l’amour et du hasard 1730), Meilės triumfas (Le Triomphe de l’amour 1732, filmas 2001, režisierius C. Peploe), Beprotiškos priesaikos (Les Serments indiscrets 1732), Testamentu paliktas turtas (Le Legs 1736), Melagingi prisipažinimai (Les Fausses confidences 1737), Išbandymas (L’Épreuve 1740). Meilė vaizduojama kaip staiga užklumpantis jausmas, analizuojami įvairūs jos atspalviai (kiekviena komedija skirta vienam jų), vidiniai meilės ir drovumo, baimės, savimylos konfliktai, parodomos išorinės kliūtys; nugali visa apimanti meilė. Autorius sukūrė savitą saloninį stilių, vėliau pavadintą marivaudage. Paliko du nebaigtus romanus – Marianos gyvenimas (La Vie de Marianne 1731–41) ir Pralobęs kaimietis (Le Paysan parvenu 1735), jie laikomi pirmaisiais Šviečiamojo amžiaus psichologiniais romanais. P. C. de Marivaux komedijos veikė romantikų J. Janino, A. de Vigny, A. de Musset kūrybą.
510