Pierre Cecile Puvis de Chavannes
Puvis de Chavannes Pierre Cécile (Pjeras Sesilis Piuv de Šavãnas) 1824 12 14Lionas 1898 10 24Paryžius, prancūzų tapytojas. Studijavo Liono politechnikos mokykloje, 1842 baigė Henriko IV licėjų Paryžiuje. Pagijęs po sunkios ligos, 1846–47 ir 1848 keliavo po Italiją, aplankė Neapolį, Veneciją, Romą, Arezzo, susižavėjo italų renesanso sienine tapyba ir pats pradėjo tapyti. 1847 tapybos mokėsi pas H. Schefferį, 1848 – pas E. Delacroix ir T. Couture’ą. 1850 debiutavo Paryžiaus Salonuose, 1861 už paveikslus Karas ir Taika jam paskirtas 2 laipsnio medalis.
Monumentaliąja tapyba ant drobės dekoravo Amiens’o (1855), Liono (1886), Roueno muziejų, Longchamp rūmų Marselyje (1869), Paryžiaus Sorbonos (1889), Panteono (triptikas, vaizduojantis Šv. Genovaitės vaikystės scenas, 1878), Poitiers rotušės (1875) ir daugelio kitų pastatų sienas. Nutapė molbertinės tapybos kūrinių (Šv. Magdalietė tyruose 1870, Viltis 1872, Vargšas žvejas 1881, Svajonė 1883). Sukūrė savitą monumentaliosios tapybos stilių; buvo vienas simbolizmo dailėje pradininkų. Kūriniams būdinga prigesintas koloritas, tikslus piešinys, aiški, tvirta kompozicija, mitologinės, religinės ir alegorinės kūrinių temos. P. C. Puvis de Chavannesʼo kuriami peizažai supoetinti, veikėjai lyg gyvena mitologiniame pasaulyje. Sukūrė piešinių, tarp jų – karikatūrų, nutapė pastelių. 1890 su A. Rodinu ir E. Meissonier P. C. Puvis de Chavannesʼas atkūrė Nacionalinę dailės draugiją (Société nationale des beaux‑arts; veikė 1862–64), nuo 1896 jos prezidentas. Nuo 1926 ši draugija tapytojams skiria P. C. Puvis de Chavannesʼo premiją.
P. C. Puvis de Chavannes. Vargšas žvejas (aliejus, 1881, Orsay muziejus Paryžiuje)
1746
Chavannes; Šavanas
L: A. Declairieux Puvis de Chavannes et ses œuvres Lyon 1928.