Francastel Pierre (Pjeras Frankastèlis) 1900Paryžius 1970 01 02Paryžius, prancūzų meno sociologas, estetikas, menotyrininkas. Dr. (1930).
Gyvenimo faktai
Apie 1925 baigė Sorboną. Nuo 1930 dėstė Varšuvos, nuo 1936 Strasbūro ir Paryžiaus universitetuose. 1948 Paryžiuje įkūrė Meno sociologijos tyrinėjimų centrą.
Tyrinėjimų sritys
Tyrė darinio visuomenė–menas–visuomenė santykius, technikos, mokslo, plastinių menų ir socialinių struktūrų sąveiką, meno kūrinio funkcionavimą įvairiose socialinėse ir civilizacinėse struktūrose. Jis įtvirtino mokslinį meno sociologijos statusą, apibendrino užsitęsusias diskusijas apie šio mokslo objektą, metodus ir galimybes, nustatė jo santykius su giminiškais mokslais. Meno sociologiją aiškino ne kaip pagalbinę mokslo sritį, esančią tarp menotyros, estetikos ir sociologijos, o kaip savarankišką mokslą, turintį specifinį tyrimo objektą, struktūrą, kategorijas, tyrimo metodus.
Pierre Francastel (prancūzų tapybos parodos atidaryme Varšuvoje 1946)
Svarbiausi veikalai
Parašė veikalus Impresionizmas (L’Impressionnisme 1937), Gotikos ribos (Frontières du gothique 1945), Meno istorija kaip germaniškosios propagandos instrumentas (L’Histoire de l’art comme instrument de la propagande germanique 1945), Tapyba ir visuomenė (Peinture et société 1951), Prancūzų tapybos istorija (Histoire de la peinture française 2 t. 1955), Menas ir technika XIX ir XX amžiuje (Art et technique aux XIXe et XX siècles 1956), Meno sociologijos tyrimai (Études de sociologie de l’art 1963), Italų tapybos istorija (Histoire de la peinture italienne, su G. Francastel, 3 t. 1963), Menas ir technika (Art et technique 1964), Figūra ir vieta (La Figure et le Lieu 1967), Meno sociologijos tyrinėjimai (Études de sociologie de l'art 1970).
201