Marie Pierre (Pjeras Mar) 1853 09 09Paryžius 1940 04 13Paryžius, prancūzų gydytojas neurologas. Dr. (1883). Prancūzijos medicinos akademijos narys (1911).
1878 baigęs Paryžiaus medicinos mokyklą 1885–1925 dirbo Bicêtre’o (joje 1897 įkūrė neurologinės pagalbos tarnybą) ir Salpêtrière’o ligoninėse Paryžiuje. 1889–1925 dėstė Paryžiaus universitete, Medicinos fakultete įkūrė Anatomijos muziejų ir laboratoriją; profesorius (1907). Mokslinio darbo pagrindinės sritys – centrinės nervų sistemos įgimta ir įgyta patologija, galvos smegenų navikai, kalbos sutrikimai (afazija). Pirmasis aprašė akromegaliją (1886), plautinę hipertrofinę osteoartropatiją (1890), paveldimąją smegenėlių ataksiją (1893; dar vadinama Marie ataksija), su J. M. Charcot ir H. H. Toothu – paveldimąją progresuojančiąją neuropatinę raumenų atrofiją (1886; dar vadinama Charcot‑Marie‑Tootho liga). 1906 patikslino kalbos centro galvos smegenyse vietą. 1893 įkūrė žurnalą Revue neurologique (su E. Brissaud). Parašė neurologijos vadovėlį (2 dalys 1923).
Pierre Marie