Puget Pierre (Pjeras Piuž) 1620 10 16Marselis 1694 12 02Marselis, prancūzų skulptorius, tapytojas, architektas. 1638–1643 ir 1646–47 gyveno Italijoje (Romoje, Florencijoje, Genujoje), mokėsi Pietro da Cortonos dirbtuvėje. Nuo 1643 dirbo Toulono miesto laivų statybos dirbtuvėje, kūrė medinius raižinius laivams dekoruoti.
Kūryba
Nutapė religinės tematikos (Šv. Cecilija 1651, Nojaus auka 1654, Apsilankymas 1658, Šv. Petras, laikantis Rojaus raktus 1659, Šventoji šeima po palme 1663), mitologinių (Achilas, auklėjamas Cheirono 1690) paveikslų, portretų (Menininko motinos portretas 1655, Autoportretas senatvėje 1692). Sukūrė piešinių, daugiausia marinistinių (Laivas, šaunantis salvę 1651, Didysis karo laivas 1675), architektūrinių projektų: Rotušės portalą Toulone (1656), Žuvų turgaus Marselyje (1666), Labdaros ligoninės Marselyje (1671).
P. Puget. Persėjas ir Andromeda Versalyje (į Luvrą iš Versalio 19 a. perkelto originalo iš Carraros marmuro, 1684, kopija)
Labiausiai reiškėsi kaip skulptorius, kūrė iš bronzos, marmuro, smiltainio, medžio, molio ir vaško. Kūriniams būdinga įtampos kupinos įstrižos, dinamiškos barokinės kompozicijos, realistiškas kūno vaizdavimas, emocingumas. Daugiausia sukūrė apvaliosios skulptūros kūrinių: Besiilsintis Heraklis, Šv. Sebastijonas (abu 1668), Nekaltas prasidėjimas (1669), Milonas Krotonietis, užpultas liūto (1682), Persėjas, išlaisvinantis Andromedą (1684), Elenos pagrobimas (1688), t. p. reljefų (Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų 1665, Aleksandras ir Diogenas 1689, Šv. Karolis Boromiejus, besimeldžiantis su Milano maro epidemijos aukomis, apie 1689), biustų (Filosofas 1662, Markas Aurelijus 1689, Homeras 1693). Padarė didelę įtaką 18 a. ir vėlesniam Prancūzijos menui, labiausiai G. Coustou, É.‑M. Falconet, E. Bouchardonui.