Pierre-Saint-Martino urvynas (pranc. Réseau de la Pierre-Saint-Martin, isp. Sistema de la Piedra de San Martín; Pjer Sen Martèno urvýnas) yra Prancūzijoje ir Ispanijoje, Pirėnų kalnuose, Pierre-Saint-Martino karstiniame rajone; vienas giliausių pasaulyje. Gylis 1408 m, ilgis 80,2 kilometro.
Susidaręs klintyje. Pierre-Saint-Martino urvynas turi 11 gamtinių angų (7 Arette’o komunoje Prancūzijoje ir 4 Isabos komunoje Ispanijoje) ir 1956–60 iškastą tunelį (1052 m aukštyje). Angos: Ispanijoje – Sima de la Piedra de San Martínas (1717 m aukštyje, atrasta 1950), Basaburuko Iezia (1882 m, 1965), Prancūzijoje – Gouffre M3 ir Gouffre M13 (1984 m, 1970), Gouffre du Beffroi (2037 m, 1975), Gouffre du Pourtet (2058 m, 1982).
1950 Pierre-Saint-Martino urvyną atrado prancūzų speleologas G. Lépineux, 1951–60 tyrinėjo N. Casteret. 1952 urvyne žuvo žymus prancūzų speleologas M. Loubensas. Žemutinėje Pierre-Saint-Martino urvyno dalyje 1953 atrasta Vernos salė (dydis 270 × 230 × 180 m). 2008 rasta jungtis su Gouffre des Partages’o urvu. 1953–54 ir 1966–79 Pierre-Saint-Martino urvynas buvo laikomas giliausiu pasaulyje.
1576