de Laplace Pierre Simon (Pjeras Simonas de Laplãsas) 1749 03 23Beaumont-en-Auge (Normandija) 1827 03 05Paryžius, prancūzų matematikas, fizikas, astronomas. Paryžiaus mokslų akademijos (1773), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1822) narys.
Išsilavinimas ir veikla
1764–66 mokėsi Caeno universitete. Nuo 1766 gyveno Paryžiuje. 1769–76 dėstė Karo mokykloje Paryžiuje; profesorius (1771). Su kitais Paryžiuje įkūrė Normalinę ir Politechnikos mokyklas. 1790 paskirtas Matų ir svarsčių rūmų pirmininku, vadovavo metrinės matų sistemos kūrimo komisijai. Nuo 1795 vienas Ilgumų biuro vadovų.
Mokslinė veikla
Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys: dangaus mechanika, matematinė fizika, paprastosios diferencialinės ir dalinių išvestinių lygtys (Laplace’o lygtis), sferinės funkcijos, determinantų skleidimas (Laplace’o teorema), tikimybių teorija, paklaidų teorija, integralinės transformacijos (Laplace’o transformacija), mažiausiųjų kvadratų metodas. Laplace’o vardu pavadinta normaliojo skirstinio funkcija, kurios reikšmių lentelė sudaryta 1798. P. S. de Laplace’as 1795 pirmasis suformulavo klasikinį įvykio tikimybės apibrėžimą. Su A. L. de Lavoisier patobulino kalorimetrą, nustatė kai kurių kūnų lydymosi šilumą, ištyrė vandenilio degimą deguonyje, kūnų ilginiam plėtimuisi tirti pirmieji panaudojo žiūronus. Sukūrė kapiliarumo teoriją. 1809 sudarė garso sklidimo dujose greičio formulę, barometrinę formulę. Išplėtojo dangaus mechanikos metodus remdamasis Newtono visuotinės traukos dėsniu.
Pierre Simon de Laplace (aliejus, 1838, dailininkas Pierreʼas-Narcisseʼas Guérinas; Versalio rūmai Paryžiuje)
Paaiškino Saulės sistemos planetų (Jupiterio ir Saturno) judėjimo netolygumą atsižvelgdamas į planetų abipusius periodinius trikdymus. 1780 sukūrė naują analizinį dangaus kūnų orbitų skaičiavimo būdą. 1787 įrodė, kad Mėnulio judėjimo netolygumas yra ilgaperiodis, jo greitis priklauso nuo Žemės orbitos ekscentriciteto kitimo ir nuo planetų traukos jėgų poveikio. 1789 patikslino Jupiterio palydovų judėjimo teoriją atsižvelgdamas į Saulės, Jupiterio ir jo palydovų poveikį.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Pasaulio sistemos išdėstymas (Exposition du systéme du monde 2 t. 1796), Dangaus mechanikos traktatas (Traité de Mécanique Céleste 5 t. 1799–1825), Analizinė tikimybių teorija (Théorie analytique des probabilités 1812 21814 31820 41825).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 4628, kalnas Mėnulyje, t. p. mokslinių tyrimų institutas Prancūzijoje.