Platina Pietro (Petras Platinà), Plattein, 16 a. Lietuvos auksakalys medalininkas, skulptorius. Vienas žymiausių Vilniaus medalių mokyklos Renesanso epochos dailininkų. Manoma, kilęs iš Mantujos. Nuo 1563 dirbo auksakaliu Žygimanto Augusto dvare; iš pradžių, manoma, Varšuvoje, vėliau Liubline, Tykocine, Knišine. Nuo maždaug 1569 gyveno Vilniuje, apie 1569–70 pinigų kalykloje dirbo raižytoju ir prabuotoju. 1572 pagamino Žygimanto Augusto laidojimo insignijas (sidabrinę auksuotą karūną, skeptrą, obuolį ir inskripcinę plokštelę), t. p. kelias įrašų plokšteles alaviniam Žygimanto Augusto sarkofagui. 1579 S. Batoras patvirtino P. Platiną Vilniaus monetų kalyklos prabuotoju (kai kuriais duomenimis, 1579–91 Platina kalyklą nuomojosi): išraižė spaudus visoms S. Batoro valdymo laikotarpio lietuviškoms monetoms, kitoms monetoms (beveik visos pagal jo spaudus nukaldintos monetos paženklintos alyvmedžio šakelės ženklu ir inicialais PP). Gamino ir valstybės iždininkų skaičiavimo žetonus, S. Batoro medalius, plokšteles Vilniaus knygrišiams. Platinos išraižytais spaudais puoštų knygų buvo Vilniaus jėzuitų kolegijos bibliotekoje. 1591 buvo įkalintas dėl iš kalyklos pasiskolintos ir negrąžintos didelės pinigų sumos, 1592 Zigmanto Vazos išteisintas. Veikiausiai Platina grįžo į kalyklą ir dirbo ten iki 1593 pradžios (šiuo laikotarpiu sukurtos monetos žymėtos rožės žiedo ženklu). Platinai t. p. priskiriamas Žygimanto Augusto medalis (1568), S. Batoro medaliai, skirti Polocko ir Livonijos prijungimui prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (1582), S. Batoro reljefinis portretas iš vaško ant vario plokštelės. Kūrybai būdinga vėlyvojo renesanso, kai kuriems auksakalystės kūriniams – vėlyvosios gotikos bruožai. Pagal jo spaudus nukaldintų monetų ir sukurtų medalių turi Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Ermitažas Sankt Peterburge.
3089